Always (1, 2, 3 sezonai)

"...hold all our secrets..."

Harry

Man įsukus į bažnyčios kiemą per dideliu greičiu, po ratais subraškėjo akmenukai ir palikęs mašiną bet kur išlipau lauk. Lauke būriavosi svečiai, bet Alex ir Zayn niekur nesimatė. Gal ji persigalvojo? Galbūt nusprendė, jog nenori už manęs tekėti. Šiek tiek supanikavau, bet mane pasitiko šiek tiek pyktelėjęs Emily veidas.

-Manėm, kad neatvažiuosi.-pasakė eidama kartu į bažnyčios vidų.

-Aš irgi taip maniau. Dvidešimt minučių sėdėjau ant prakeiktos lovos ir vis dvejojau.-suurzgiau.

-Tada kokio velnio pasipiršai jai?-sustabdė mane vidury kiemo.

-Nes myliu ją!-kvailai pažiūrėjau.

-Gerai, dabar ne laikas tam, turime eiti, nes ir taip vėluojame.-sumurmėjo ir pradėjo eiti, bet greitai vėl sustojo.-Ar esi tikras, jog nereikia jai pasakyti?

-Jokiais būdais.-papurčiau galvą.-Ji mestų mane tuoj pat. Negaliu jos netekti, tik ne dar kartą.-pasakiau ir Emily tik palinksėjo.

-Eime.-pamojo man vidun.

Prie altoriaus gražiai išsirykiavę stovėjo Louis, Liam, Niall, Jimmy, David ir Isaac. Tarp jų buvo paliktas tarpas. Nežymiai susiraukiau, bet iškart prisiminiau, jog jame turės stovėti Zayn, kai atves man Alex. Tai keista.
Kitoje pusėje stovėjo El, Dani, Amanda, Barbara, Emily, Carol ir Vicky.
Giliai įkvėpęs užsimerkiau ir atsimerkęs atsisukau į tą pusę, iš kurios ji tuojau ateis.

Trečią, o gal ir ketvirtą kartą, patryniau prakaituotus delnus į švarko medžiagą. Šalia manęs stovintis Lou vis patapšnodavo per petį stengdamasis nuraminti, bet tai visiškai nepadėjo. Nervinausi. Beprotiškai nervinausi. Mintyse keikiau save, jog vėlavau į vestuves. Žinojau, jog turiu išvažiuoti anksčiau, bet to nepadariau, visą laiką mąstydamas ar teisingai elgiuosi. Ir sprogusi padangi sujaukė visus mano planus. Trumpam užmerkiau akis prisimindamas Alex šypseną ir spindinčias akis. Žinojau, kad aš jos nenusipelniau. Puikiai žinojau, kad yra milijonas geresnių už mane, bet niekada nebuvau pakankamai drąsus leisti jai laimingai gyventi. Pridariau daug kvailysčių, už kurias ji man atleido. Deja, didžiulė širdgėla plėšė mane iš vidaus, atrodo, vis ragindama prisipažinti jai, kas nutiko praėjusį savaitgalį. Dėl to stoviu čia, klaikiai nervindamasis ir laukdamas, kol ji pagaliau pasirodys priešais mane. Vis žvilgteliu į kitoje pusėje stovinčias merginas, kurios taip pat su nedidele kalte akyse stengiasi pamiršti ir daugiau to neprisiminti. Mintyse šmėstelėjo, jog turėčiau bėgti. Kaip galėdamas greičiau palikti šią vietą, palikti Alex ir visus kitus. Bėgti iš čia ir neatsisukti atgal. O tada pranykti ir leisti visiems gyvent laimingai. Bet tada pasirodė ji... Su plačia šypsena ji atsistojo kolidoriaus gale ir pasigirdus lėtai muzikai po truputį žingsniavo artyn. Jos grožis mane nuginklavo ir aš stovėjau kaip įbestas, norėdamas kuo greičiau vadinti ją savo žmona. Anksčiau kilusios abejonės išgaravo ir dabar mačiau tik ją. Savo Alex. Ji buvo ne tokia, kokią ją įsivaizdavau. Ji švytėjo. Jos grožio nėjo nupasakoti žodžiais ir ji tiesiog spinduliavo pasitikėjimu bei stiprybe. Ėmiau nepaprastai didžiuotis, jog ji netrukus bus mano.
Jai priėjus, ji ištraukė ranką iš Zayn parankės ir šis kažką sušnabždėjęs į jos ausį atsistojo prie likusių pabrolių. Į savo drebančią ranką paėmiau jos delną, o ji tik padrąsinamai man nusišypsojo.

-Brangūs sužadėtiniai!-garsiai pradėjo jau kiek pagyvenęs kunigėlis.-Jūs atėjote į Dievo namus, kad Bažnyčios įgaliotinio ir čia esančių liudytojų akivaizdoje Viešpats užantspauduotų jūsų nutarimą susituokti. Anksčiau Kristus Krikšto sakramentu jums suteikė pirminę ir būtiniausią išganymo malonę - jus paskyrė šventam gyvenimui. Šiandien Santuokos sakramentu jus sustiprins amžinai tarpusavio meilei ir ištikimybei tesėti bei kitoms garbingoms susituokusiųjų pareigoms atlikti ir praturtins naujomis dvasinėmis dovanomis.
Tad Bažnyčios vardu kiekvieną klausiu apie jūsų pasiryžimus.-mosikavo rankomis.-Harry, ar esi rimtai apsigalvojęs, niekieno neverčiamas ir tikrai pasiryžęs vesti šią savo sužadėtinę?-paklausė žiūrėdamas man į akis.

-Taip.-ištariant mano balsas sudrebėjo, bet Alex tik spustelėjo mano ranką.

-Alexia, ar esi rimtai apsigalvojusi, niekieno neverčiama ir tikrai pasiryžusi tekėti už šio savo sužadėtinio?-paklausė jis dabar jau žiūrėdamas į Alex.

-Taip.-ramiai atsakė ji.

-Ar pasižadate santuokos kelyje visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?

-Taip.-abu atsakėme.

-Tesuteikia jums Dievas savo malonės, kad tai, ką pasižadate, būtų jūsų šeimos gyvenimo pagrindas.-šyptelėjo kunigas.-Kadangi tikrai ryžtatės sudaryti šventą vyro ir moters sąjungą, paduokite vienas kitam dešinę ranką ir Dievo bei Bažnyčios akivaizdoje vienas kitam prisiekite.-pažvelgė į mus.-Viskas bus gerai, tiesiog kartokite paskui mane.-padrąsino.-Aš, Harry.

-Aš, Harry.-pakartojau.

-Imu tave, Alexia, savo žmona.

-Imu tave, Alexia, savo žmona.

-Ir prisiekiu visada būti tau ištikimas.

-Ir prisiekiu visada būti tau ištikimas.

-Kai laimė lydės ar vargas suspaus.

-Kai laimė lydės ar vargas suspaus.

-Kai sveikata tvers ar ligos suims.

-Kai sveikata tvers ar ligos suims.

-Visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu.

-Visą gyvenimą tave mylesiu ir gerbsiu.

-Tepadeda man Dievas.

-Tepadeda man Dievas.

Man pakartojus visus jo žodžius atėjo Alex eilė.

-Aš, Alexia, imu tave, Harry, savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!-pakartojo ji žiūrėdama man tiesiai į akis.

-Šią jūsų priesaiką, duotą Bažnyčios akivaizdoje, testiprina Viešpats savo malone ir jus dosniai telaimina.-tęsė kunigas.-Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!-beveik sušuko.-Dabar žiedus.-pasakė jau pašnibždomis.

-Alex, imk šį žiedą - mano meilės ir ištikimybės tau ženklą -vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.-pasakiau užmaudamas auksinį metalo gabaliuką ant jos prišto.

-Harry, imk šį žiedą - mano meilės ir ištikimybės tau ženklą -vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.-nusišypsojo ji padarydama tą patį.

-Na, skelbiu jus vyru ir žmona! Galite pabučiuoti nuotaką.-pasakė kunigas ir visa salė ėmė ploti.

Įsisiurbiau Alex į lūpas ir užsimerkiau. Jaučiausi, lyg skraidydamas kažkur, kur vien šviesu ir gera. Ir žinoma, Alex buvo šalia. Ji tvirtai laikė mane apkabinusi, padėjo judėti pirmyn. Tarsi ji - mano sparnai. Vis keldavo mane aukštyn.

———————————————————————
Noriu iškart pasakyti, jog neišskiriu nei vienos religijos ir galite įsivaizduoti vestuves taip, kaip tik tai norite ar suprantate. Aprašiau jas taip, nes tiesiog buvo lengviau surasti apeigas internete. 😁