Visą naktį praleidau liedama ašaras dėl to asilo. Užmigti negalėjau nė sekundei ir Rachel vardas sukosi mintyse. Ta šliundra buvo atėjusi į mano namus.
Patryniau užtinusį veidą ir lėtai atsisėdau. Jessica buvo išvežusi Troy į darželį, o pati tvarkė kažkokius reikalus, apie kuriuos pamiršau paklausti. Namie spengė tyla, todėl kelis kartus lėtai apėjau kambarius ir vėl grįžau į lovą. Kai jau maniau, kad ašarų nebeliko, jos vėl pasipylė, vis didindamos skausmą viduje. Ar tai kada nors praeis?
Taip praėjo beveik visa diena. Sulaukiau visokių skambučių, bet nei į vieną iš jų nenorėjau atsakyti. Nenorėjau, jog žmonės žinotų apie tai. Bent jau kol kas.
Šį kartą verkiau ne tik dėl Harry. Iš dalies ir dėl to, jog net patys artimiausi žmonės man melavo. Mano sesuo, El, Dani... jos viską žinojo ir tiesiog leido tam nutikti. Taip mastydama, pragulėjau nežinau kiek laiko, bet pasijudinti griežtai atsisakiau.
Durys trinktelėjo ir pasigirdo žingsniai laiptais. Mano kambario durys prasivėrė ir čia jau stovėjo Jessica. Dabar gausiu velnių, už tai kad visą dieną gulėjau lovoje ir gailėjausi savęs.
-Paruošiu pietus tau, gerai?-švelniai paklausė, kas mane nustebino.
-Aš nenoriu valgyt, bet ačiū.-gergždžiančiu balsu atsakiau ir prisitraukiau kojas prie savęs.
-Alex, tu turi teisę pykti ant jo, bet ne ant viso pasaulio!-beveik šūktelėjo.-Privalai pavalgyti. Negaliu tiesiog stebėti kaip tu nyksti akyse.-tvirtai pasakė ir uždariusi duris nusileido žemyn.
Žinojau, kad bet kokiu atveju ji ateis ir ištemps mane iš lovos, todėl sunkiai atsikėliau ir nušlepsėjau vonios link. Paleidau vandenį ir sušlapinusi rankas priliečiau prie įkaitusio veido. Man nespėjus nusileisti žemyn, namuose nuskambėjo durų skambutis ir Jessica paskubomis nubėgo jų atidaryti.
-Ar jie čia?-išgirdau iki skausmo pažįstamą Harry balsą.
-Kas?-Jessica apsimetė, jog ji nesupranta apie ką jis šneka.
-Alex ir Troy. Ar jie pas tave?-jo balsas skambėjo beviltiškai.
-Harry, nejuokauk.-pasakė, lyg tai būtų didžiausias absurdas.
-Gerai, ačiū.-jis sumurmėjo ir paliko namus.
Lėtai nusileidau, bijodama, jog jis vis dar gali stovėti čia, bet pamačiau tik Jessica, kuri laikė rankoje mentelę.
-Vos neužvožiau jam.-rimtai pasakė ir patraukė į virtuvę.
Atsisėdau ir priešais mane buvo padėta lėkštė pilna maisto. Buvau tikra, jog tiek nesuvalgysiu, bet iš visų jėgų pasistengiau nusišypsoti Jessicai prieš valgant.
-Maldauju, nedaryk to. Tu neprivalai šypsotis.-papurtė galvą ir atsisėdo kitame stalo gale.
-Gerai.-pasakiau pasmeigdama bulvę.
-Žinau, jog tau tai atrodo nepakeliama.-atsiduso ji.-Bet suprask, tau jau nebe aštuoniolika. Tu turi sūnų ir didžiules karjeros perspektyvas. Negi leisi kažkokiam šūdžiui sugadinti visa tai? Tu stipri moteris, Alex, nemanau, kad turėtum visą laiką gailėtis savęs. Tau reikia susiimti ir pradėti tvarkytis gyvenimą. Yra buvę ir blogiau.
-Tu teisi. Yra buvę.-linktelėjau.-Nenoriu apie tai kalbėti, nes vėl apsiašarosiu, o to man mažiausiai reikia.-pasakiau Jessicai ir ji pritardama man linktelėjo.
Tyloje pavalgėme pietus, padėjau jai sutvarkyti virtuvę ir ji vėl išvažiavo su reikalais, pažadėdama paimti Troy iš darželio.
Įėjusi į kambarį vėl atsiguliau į lovą ir ėmiau spoksoti į lubas. Ką aš darau, po velnių?
Greitu judesiu atsikėliau ir patraukiau į dušą. Išsimaudžiau taip švariai, kaip tik galėjau ir vėl apsirengusi grįžau į kambarį. Lengvai pasidažiau, išsidžiovinau plaukus, sutvarkiau viską ką buvau išmėčiusi ir pasiklojau lovą. Čiupusi telefoną paskambinau Jessicai teiraudamasi ar galiu pasinaudoti jos kompiuteriu. Nusileidusi žemyn susiradau švarų popieriaus lapą ir rašantį tušinuką. Įsijungusi telefoną pamačiau praleistus skambučius bei žinutes nuo Emily, Amandos, Barbaros, Zayn, El, Dani, Jimmy ir žinoma daugiausia nuo Harry.
Ištryniau Harry, Emily, El ir Dani žinutes. Nebuvau tikra, kas dar žinojo apie visą šitą mėšlą, todėl paspaudžiau skambinimo mygtuką prie Zayn vardo.
-Ačiū dievui, ar tau viskas gerai?-atsiliepė ir fone girdėjosi šurmulys.
-Ar galėsime pasikalbėti, kai būsi vienas?-ramiai paklausiau.
-Yeah, žinoma. Paskambinsiu tau.-pasakė ir mes iškart baigėme pokalbį.
Padėjusi telefoną į šalį atsidariau kompiuterį ir įsijungiau elektroninį paštą. Du iš trijų vadybininkai man atrašė, todėl trečią iškart išbraukiau.
Su vienu iš jų susitariau susitikti darbo pokalbiui už valandos, todėl užvertusi kompiuterį čiupau raktelius ir išvažiavau iš kiemo. Jessicai nusiunčiau žinutę, jog išvažiavau darbo reikalais ir ji man atrašė laimingą veiduką. Nusijuokiau ir pati nustebau dėl to.
Skubėjau link prekybos centro, nes privalėjau nusipirkti padorių rūbų susitikimui. Pas Jessica nieko neturėjau, kadangi išskubėjau be daiktų. Išsirinkau šiek tiek formalesnius drabužius nei paprastai rengiuosi ir nusipirkusi persirengiau prekybos centro tualete. Žinau, skamba kvailai, bet neturėjau kito pasirinkimo. Senus drabužius sugrūdau į rankinę ir išėjau iš kabinos. Žingsniavau per prekybos centrą link sutartos kavinės. Užėjau ir mane pasitiko maloni padavėja. Šyptelėjusi išsirinkau dvivietį staliuką ir prie jo prisėdau. Netrukus čia pasirodė tamsaus gymio mergina, tamsiais plaukais ir labai mielų bruožų. Ji tikriausiai buvo panašaus amžiaus kaip aš.
-Laba diena, ponia Styles, aš Sarah Arden.-priėjus ištiesė ranką.
-Malonu, prašau, kreipkis į mane vardu, aš Alex.-šyptelėjau ir ji linktelėjusi prisėdo šalia.-Nenoriu vynioti žodžio į vatą, tiesiog ieškau patikimo žmogaus, kuris atsižvelgtų ir į žmogiškąjį faktorių, nesielgtų kaip su robotu.-išbėriau ir ji kiek nustebo.
-Tiesą sąkant buvau apie tai pasiruošusi kalbą.-nervingai sukikeno.-Bet sutinku su jūsų nuomone. Žurnalistai ir taip per daug kišasi į įžymybių gyvenimus, todėl rasčiau būdų kaip pakelti jūsų reitingus neliečiant jūsų asmeninio gyvenimo.
-Tuomet puiku. Jūs pasamdyta.-nusišypsojau.
-Ką? Taip greitai?-išpūtė akis.
-Žinoma. O ko laukti?-šyptelėjau.
-Labai ačiū, ponia Styles. Tai yra... Alex.-pasitaisė.
Su Sarah nusprendėme papietauti ir aptarti tolesnius mano veiksmus darant karjerą.
Šį kartą su turais bus padaryta pertrauka ir sutelksime dėmesį į apdovanojimus ir kitokius didžiulius renginius. Jei viskas pasiseks, už trijų dienų turėčiau išskristi į Ameriką ir dalyvauti muzikos apdovanojimuose, o galbūt net pasirodyti ant scenos.
-Taigi, informuosiu jus dėl to.-Sarah linktelėjo mums žingsniuojant iš kavinės.
-Puiku. Buvo labai malonu susipažinti, iki greito.-nusišypsojau ir mes patraukėme savais keliais.
Šaunu. Vienas žingsnis į priekį.
YOU ARE READING
Always (1, 2, 3 sezonai)
Fanfiction"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
