Harry
Staigiai atsisėdau lovoje giliai kvėpuodamas. Mane išpylė šaltas prakaitas ir apsidairęs supratau, jog lovoje guliu vienas. Staigiu judesiu atsistojau ir skubiai išėjau iš kambario. Net nesistengiau apsirengti, tiesiog ieškojau. Patikrinęs vonią ir virtuvę, įžengiau į svetainę. Alex sėdėjo čia ir kikeno iš Troy pasakojimų apie darželį. Sušikti mano košmarai. Man įėjus jie atsisuko.
-Labas rytas. Dar vienas košmaras?-pasakė atsistodama nuo sofos.
-Yeah.-panardinau ranką į savo plaukus.
-Kas šį kartą?-pasistiebė pakšteldama man į lūpas.
-Kaip visada. Tu išteki ir aš tik svečias.-atsidusau.
-Turėtum nueiti pas psichologą, galbūt dėl kažko jautiesi nesaugiai.-ji pasakė atsitraukusi.
-Taip, jaučiuosi.-pasakiau ir ji pakėlė antakius.-Jaučiuosi nesaugiai, nes bijau, jog tu susirasi kitą ir aš iš tikrųjų turėsiu stebėti tavo vestuves iš šono.
-Harry, jau kalbėjome apie tai, mūsų vestuvės už mėnesio, aš tikrai neištekėsiu už nieko kito.-pasakė rinkdama Troy žaislus.
-Tikriausiai vis dar netikiu, jog sutikai už manęs tekėti.-prisėdau ant sofos krašto.
-Sutikau, o dabar eik apsirengti, kol nepersigalvojau dėl vestuvių.-nusijuokė ji.
-Tai nėra juokinga.-pavarčiau akis ir nuėjau persirengti.
Man tai padarius grįžau pas Alex, kuri jau darė pusryčius. Troy bėgiojo aplink triukšmaudamas, bet atrodo jai tai netrugdė. Pagavęs jį pasisodinau ant kelių ir jis nusijuokė.
-Ar pasiruošęs grįšti į darželį?-paklausiau.
-Ne.-papurtė galvą.
-Ne?-nusijuokiau.-Kas yra, ar tau ten nepatiko?
-Ten nuobodu.-sumurmėjo pasitaisydamas.
-Deja, bet tu neturi pasirinkimo.-Alex padėjo ant stalo blynus ir išdėliojo lėkštes bei įrankius.
-Bet mamaa..-numykė jis.
-Jau kalbėjome apie tai. Paskutiniai metai, kaip nors ištversi.-prisėdo prie stalo ir visi ėmėme pusryčiauti.
Mums valgant akies krašteliu stebėjau ją. Stebėjau jos bruožus, vis iškylančią šypseną, kiekvieną mirksnį, lūpas, skruostus. Ji buvo graži. Gražiausia mano matyta mergina. Todėl vis dar negaliu patikėti, jog toks asilas kaip aš ją veda. Nors ji vis kartoja, kad aš susitvarkiau savo gyvenimą ir ji mane myli, vis dar bijau. Bijau, kad susimausiu ir tai nus nepataisoma. Bijau, jog vieną rytą atsikėlęs nerasiu namuose nei jos nei Troy. Esu tikras, jog nežinočiau kur dėtis.
-Tėti.-mane pabaksnojo Troy.
-Taip?-atsisukau į jį.
-Mama su tavimi šneka.-linktelėjo į Alex pusę.
-Atleisk, šiek tiek užsigalvojau.-pasakiau atsisukdamas į ją.
-Sakiau, jog šiandien visi renkasi pas mus ir mums reikia maisto.-ramiai pakartojo.
Visuomet stebėjausi jos ramia asmenybe. Ji niekada nešaukdavo nei ant manęs nei ant Troy. Visuomet stengėsi kuo ramiau į viską reaguoti.
-Gerai, užsuksiu į parduotuvę.-sutikau.
-Ačiū.-šyptelėjo.
-Kodėl visi vėl bus pas mus?-paklausė Troy nešdamas lėkštę į kriauklę.
-Nes mama išskrenda ir negalės dalyvauti dėdės Liam gimtadienyje.-atsigėriau kavos.
-Vėl?-susiraukė jis.-Ar ji negali susirasti normalaus darbo?-sumurmėjo jis išeidamas.
Alex išpūtė akis ir atsisuko į mane vos nepaspringdama savo arbata.
-Pasikalbėsiu su juo.-nuraminau ją ir ji papurtė galvą.
-Iš dalies reikia džiaugtis, jog jis nežino kuo užsiėmėme anksčiau.-atsiduso nurinkdama indus.
-Esu tikras, jog tai laikina.-pasisodinau ją ant kelių kai ji priėjo.-Jis nenorėjo to pasakyti.
-Yeah, mes puikūs tėvai.-sarkastiškai pasakė atremdama galvą į mano petį.
-Kaip nors ištversim.-paglosčiau jos galvą.
Trumpai taip pasėdėjome ir ji netrukus išsitiesė. Kelias sekundes žiūrėjo man į akis ir pasilenkusi švelniai priglaudė savo lūpas prie manųjų.
-Myliu tave, žinai tai?-pasakė atsitraukusi.
-Aš taip pat.-šyptelėjau vėl stebėdamas ją.
-Reikia susitvarkyti namus, kol dar ne vėlu.-atsistojo atsidusdama.
-Važiuosiu į parduotuvę. Pasiimsiu Troy kartu.-pasakiau taip pat pakildamas nuo kėdės.
-Puiku, parašysiu žinute ko reikia nupirkti.-pasakė išeidama.
Pakvietęs Troy čiupau automobilio raktelius ir belaukdamas, kol jis ateis, užsirišau batus. Troy taip pat susiruošus išėjome iš namų ir įsėdome į automobilį. Jis pats prisisegė savo kėdutėje ir pradėjome važiuoti. Telefonas supypsėjo ir ekrane švietė maisto produktų sąrašas. Duona, vištiena, įvairūs prieskoniai, daržovės, padažai. Susitaukiau nesuprasdamas kažkokio keisto pavadinimo, bet numojau į tai ranka. Paklausiu pardavėjo.
-Noriu su tavimi pasikalbėti.-pasakiau sustodamas prie šviesoforo.
-Apie ką?-atsisuko.
-Juk supranti, kad negali taip šnekėti su mama.-pažiūrėjau į jį per veidrodėlį.
-Bet jos niekada nėra namie. Ji tik dirba.-atsiduso.
-Bičiuli, jei norim gyventi gerai, ji turi dirbti. Be to, nepamiršk, jog ji dirba tam, jog man nereikėtų. Ar norėtum pusę dienos sėdėti su nepažįstamomis auklėmis?-paklausiau pradėdamas važiuoti.
-Ne, bet...-nutilo.-Man jos trūksta. Seniau visada būdavome kartu.
-Žinau, man jos taip pat trūksta. Bet reikės pakentėti.-pasakiau ir jis tik liūdnai linktelėjo.
Su Troy apsipirkome ir skubėjome namo padėti Alex. Troy išėjo žaisti, o aš perėmiau namų tvarkymą, kol Alex paruoš užkandžius.
Po kelių valandų, viskas buvo baigta ir nuskambėjo pirmasis durų skambutis.
-Heyy!-sušuko Zayn ir Emily.
-Sveiki, užeikit.-pasakiau apsikabindamas su Emily ir paspausdamas Zayn ranką.
Vėliau atėjo ir Carol su David, Tomlinson bei Payne šeimynos, Niall su Amanda, Barbara su Isaac ir Jimmy su Vicky.
Visi susėdome prie stalo ir pradėjome šnekučiuotis. Merginos sėdėjo viename gale, o mes su vaikinais kitame. Troy žaidė su mažyliais Kaya ir Noah, todėl nebuvo labai triukšminga.
Pagavau Alex žvilgsnį ir linktelėję vienas kitam atsistojome. Virtuvėje ant torto Alex susmaigstė žvakutes, o aš jas uždegiau. Kadangi šventėje nedalyvaus tik ji, leidau jai padaryti tai vienai.
-Liam.-nusijuokė ji įėjusi į kambarį.-Tai tikriausiai pats keisčiausias pasveikinimas, bet negalėsiu dalyvauti tavo šventėje, todėl nusprendžiau pasveikinti iš anksto.
-Tu neįtikėtina.-Liam atsistojo priešais Alex.
-Užpūsk.-paragino.
Jis giliai įkvėpė, apžvelgė visus kambaryje ir stipriai užpūtė žvakes. Alex pastatė tortą ant stalo ir jie apsikabino.
-Ačiū, Alex.-šypsojosi Liam.
-Šiaip jau turim ir dovaną, bet ją atneš Harry su Troy. Šeštadienį.-jie abu nusijuokė.
Po vakarienės visi kalbėjome įvairiomis temomis ir prisiminėme senus laikus, kai dar visi buvome labai jauni ir neturėjome jokių rūpesčių.
YOU ARE READING
Always (1, 2, 3 sezonai)
Fanfiction"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
