Hado duktė

19

Madeizai ir Šatri teko gerokai pavargti kol surado tinkamą laiką pasikalbėti su Soniu.

Vaikinas nuolatos buvo užsiėmęs tvarkydamas tėvo požeminius reikalus.

Madeiza nutvėrė Sonį klube kol šis prižiūrėjo šokančius žmones.

- Turim tau kai ką pasakyti.

Nusivedusios už baro Sonį, merginos viena per kitą pasakojo jam apie dienoraštį ir jo vertimą.

- Pala, pala. Nieko nesuprantu. Norit pasakyti tėtis nužudė Andželą? Ir Tėja kažkuo prisidėjo?

Madeiza pavartė akis.

- Šlykštynė man niekad nepatiko.

- Soni, mes turime nugvelbti kitus dienoraščio puslapius ir juos išversti. Kažkas vyksta ir tai vyksta su manim.

- Ar galėsiu padėti?

Šatri linktelėjo.

Tačiau, kad ir kaip jie stengėsi nugvelbti Hado dienoraščio puslapius vus kas nors sukliudydavo. Atrodo Hadas nė neplanavo apleisti savo kabineto. O kai kelioms sekundėms išeidavo, sargyboje uodegą sukdavo Tėja.

Komandai nieko kito neliko, kaip tik grįžti į savo įprastą rėžimą. Šatri vėl pradėjo treniruotis. Buvo įpusėjusi savo dieviškųjų galių lavinimą. Merginai puikiai sekėsi ,,išsiurbti energiją" iš gyvųjų, kautis, pramoko virti nuodus. Tačiau vienas dalykas merginai vis dar nesisekė- demonų kalba.

- Toks jausmas, kad springsti oru ir bandai nenusikąsti liežuvio.- tarė Tėja po dar vienos veltui nuėjusios pamokos.

- Matyt ne mano liežuviui- atkirto Šatri.

-Tavo tėvas grįžta į požemius. Jam reikia sutvarkyti kažkokius reikalus ir jis tavo ,,išsilavinimą" paliko man. Todėl net negalvok, kad taip lengvai praslysi. Padarysiu iš tavęs demonkalbę.

Šatri susidomėjo:
- Kiek laiko tėvas tupės požemiuose?

- O koks tavo reikalas?- primerkusi akis tarė Tėja, tačiau Šatri tik pavartė akis- Nežinau. Gal savaitę.

Savaitė. Tiek laiko užtektų nugvelbti ir išsiversti gal pusę Hado dienoraščio.

Šatri tupėjo lyg ant adatų norėdama kuo greičiau pranešti tai broliui ir jo merginai. Viena į tėvo kabinetą ji bijojo lįsti.

Namo Šatri, galima sakyti, parskrido ir nieko nelaukusi pradėjo rėkauti.

- SONI!!!! MADEIZA!!!!!!

Iš dušo, prisidengęs rankšluoščiu išlindo brolis.

- Kas? Kas buvo? Ko stūgauji?

Iš ten pat išlindo ir Madeiza taip pat prisidengusi rankšluoščiu.

- Šatri, tikiuosi tai rimta.

Tarė susiraukusi draugė.

- Nustokit birbintis ir paklausykit. Tėvas savaitei ,ar gal daugiau, išvyksta.

Madeiza ir Sonis susižvalgė

-Dienoraštis- tarė kartu ir abu pasinaudoje savo, kaip Šatri vadino, super greičiu apsirengė.

- Tėvas norės išvykti šiandien, kad galėtų nuvykes ten pailsėti ir ryt pradėti dirbti. Galime eiti dabar. Jo nebus.

- Tėja...

- Aš ją užimsiu- tarė Madeiza.

Ir jie paliko butą eidami link klubo.

Kai jie nusigavo į ,,Požemį" ten jau siautėjo žmonės. Tėja aptarnavo ,,Rėksnius" ir Madeiza nieko nelaukusi patraukė jai ,,padėti".

Tuo tarpu, Sonis ir Šatri paslapčia ėjo link tėvo kabineto. Vis besidairydami atgal jie lipo žemyn.

- Velnias!- sušuko Šatri- durys užrakintos.

Sonis tik kvailai šyptelėjo ir iš Šatri plaukų istraukė sagę. Mergina žinojo, kad brolis turėjo daugybę sugebėjimų, bet šis ją ištiesų nustebino. Kai durys buvo atrakintos, Šatri nuėjo prie spintelės kur buvo daugybė popierių.

- Nuo kurio puslapio pradėti?

- Tikrai ne nuo pirmo. Nebent nori perskaityti tėvo lytinį brendimą ir panašiai. Pradėk kažkur nuo ten kur sutiko tavo motiną arba nuo savo gimimo. Manau nuo ten.

Šatri pravertė pusę knygos ir pradėjo ieškoti savo gimimo datos. Merginai už akių užkliuvo vienas puslapis. Jame buvo parašytas motinos vardas.

- Pradėkime nuo čia.

Sonis tik linktelėjo ir jie pradėjo fotografuoti kiekvieną puslapį. Už durų pamažu pradėjo girdėtis garsai.

-Paskubėk kažkas lipa laiptais.

Šatri toliau fotografavo puslapius, tada pasigirdo Madeizos balsas. Staiga durys atsidarė.

- Ką jūs čia veikiate?!