Hado duktė

18

-Maradai, jūs čia?!
Šatri įžengė į kritusio angelo parduotuvėlę, o Madeiza žvalgėsi, karts nuo karto susiraukdama.

-Toks jausmas apsilankiau pas gatvėje gyvenantį žmogų arba kaimo būrėją.-pasiskundė Madeiza- iš kiek lažinamės, kad rasčiau lavoną?

Šatri tik pavartė akis ir toliau dairėsi parduotuvėlėje.

- Maradai, jūs čia.

-Nesikreipk į mane ,,Jūs", jaučiuosi senesnis nei esu.

Iš už lentynos išlindo parduotuvės šeimininko galva. Vilkėjo jis keistus drabužius: ruda, raštuota skarelė ant kaklo, balta bliuskutė, o ant viršaus juodas, berankovis, odinis švarkelis ir juodos odinės kelnės. Tačiau Šatri nekritikavo. Kiekvienam savo.

-Kaip matau, atsivedei sergėtoją... Ir gerai saugiau jums dviese.  Sergėtoja, aš esu Maradas. Kritęs angelas, dirbantis šioje krautuvėlėje.

-Madeiza.

Linktelėjo jam Šatri draugė.

-Taigi, Hado dukrele, atėjai dangaus pamatyti?- pabandė pašmaikštauti kritęs angelas.

- Tiesą pasakius, ne. Atėjau tėvo dienoraščio išversti.- atsakė Šatri- Tas puslapis ,kurį Madeiza turi, yra parašytas angelų kalba.

Maradas išplėtė akis.

- Dievų dienoraštis...turėjote daug vargti, kad rastumėte jį.-merginos linktelėjo- Duokite išversiu. Perspėju galiu užtrukti...

Madeiza padavė savo mobilujį kritusiam angelui ir šis iš karto ėmėsi darbo. Vyras išsitraukė popieriaus lapą ir rašiklį, tuo tarpu Madeiza nenuleido akių nuo jo.

Šatri nuėjo prie vienintelio jai įdomaus eksponato šioje parduotuvėje. Motinos sparnų. Kaip ir praeitą kartą, jie atėmė jai žadą. Sparnai atspindintys švelnias spalvas.

Šatri susimąstė ,,Kaip motina turėjo atrodyti su šiais sparnais?". Ją kankino kvailas mergaitiškas klausimas.

,,Ar ir aš turėsiu savo sparnus? Ar jie bus tokie kaip mamos?"

Merginos mintis nutraukė sergėtoja.

- Žinai, aš labai dar nepulčiau pasitikėti tuo kritusiu angelu, bet jis velniškai gražus. Aišku aš ne sau žiūriu, aš tau patariu, žodžiu, griebk angelą už sparnų, nes po to išskris.

-Ką tu čia tauški?- susiraukė Šatri

- Taip pritariu. Apranga keistoka, bet koks simpatiškas.- Madeiza pakilnojos antakius ir nukreipė savo žvilgsnį link Marado. Po to mergina susiraukė- Kaip manai, jis gėjus?

Šatri irgi pasižiūrėjo į Marado pusę. Ex angelas stovėjo pasirėmęs į prekystalį ir tai žvilgtelėdamas įtelefoną, tai kažką parašęs savo lapelyje vis kraipė užpakalį.

- Gal...- Šatri trūktelėjo pečiais.
Madeiza vėl žiojosi kažką sakyti, kai Maradas iškėlė popieriaus lapąir tarė:

-Išverčiau.

Abi merginos priėjo prie jo.

Vyras padavė lapelį ir gražino Madeizai telefoną. Tuo tarpu Šatri jau skaitė tėvo dienoraščio ištrauką.

Datos nebuvo, buvo tik:

Iš TOS dienos.

Nesuprantu kas vyksta. Man vis sunkiau prisiminti ką planavau daryti. Gerai, kad šalia Tėja- mano ištikimiausia demonė. Tik ja galiu pasitikėti šioje melo karalystėje. Dėka jos galiu prisiminti.

Šatri pas Andželą. Bet su Andžela ji nesaugi. Man reikia ją nugabenti ten kur niekas jos negalės pasiekti. Tėja man patarė nugabenti pas sergetojus. Ten šventa žemė. Jei nesi laukiamas- kojos neįkiši.

Vis dar sunku susivokti ką padariau, bet jei tai buvo mano planas -aš jį įvykdžiau.

Aš pražudžiau išdavikę Andželą, kuri nenorėjo man atiduoti dukters. Bet ji jau buvo spėjusi atoduoti Mergaiyę į kažkokio padaro rankas. Nusekiau padarą, o šis atidavė mergaitę į sergėtojų namus. Taip negerai. Jaučiu kažkas netaip.

Nužudžiau padarą ir padariau taip kaip Tėja patarė- palikau raktą Šatri, kad kai užaugs mane rastų.

Šatri gimė tam, kad sunaikintų angelų pasaulį. Ji vienintelė turės tokią galią.

- Nieko nesupratau- susiraukė Šatri.

- Aš tuo labiau.- paantrino geriausia draugė.

- Manau jums dar gali prireikti mano pagalbos.

Merginos linktelėjo.

- Mums reikės Sonio. Jis moka demonų kalbą ir jis mums padės. Maradai, ar pas tave pakankamai saugu versti puslapius?- vyras linktelėjo- ar neprieštarausi jeigu pas tave tai darysime?- vyras vėl pakartojo savo veiksmą.- Tada nutarta. Pas tave versime Hado dienoraštį.

- Manau jums reikėtų gauti dar prieš šį puslapį buvusius puslapius. Tai padės išsiaiškinti ką šiuo dienoraščio puslapiu norėjo pasakyti Hadas.

Madeiza linktelėjo ir pasakiusi, kad laikas grįžti ir susirasti Sonį norėjo mauti pro duris, kai ją sulaikė buvusio angelo balsas.

- Aš ne gėjus, sergetoja.

Ir mirktelėjo