Hado duktė

3

Ryte pabudusi Livija jautėsi siaubingai. Jai viską skaudėjo dėl nepatogaus miego. Ji sugebėjo apalpusi nukristi ant šlapios sofos kambaryje, ten ji ir atsibudo.

Ši diena Livijai reiškė daug. Ji turėjo susirasti darbą, kad atvažiavus Deizei jos galetu gerai gyventi.

Staiga Livijai į galvą šovė mintis.
,, O ką aš vakar dariau, kad atsikėliau čia?"

Ji prisiminė laišką ir pradėjo jo dairytis, tačiau niekur jo nematė. Taipogi Livija pradėjo ieškoti pakabuko.

Mergina išieškojo visus namus, tačiau niekur nerado ,nei laiško, nei pakabuko. Galiausiai nuėjusi į vonią ji žvilgtelėjo į veidrodį, jos diďžiausiai nuostabai pakabukas kabėjo jai ant kaklo.

"Na ir keistenybės, vėl blogai išsimiegojau ir visai nebesuprantu nieko".

Visą likusią dieną Livija bėgiojo po senamiestį ieškodama kokios jaukios kavinės arba bibliotekos kurioje ji galėtu įsidarbinti.

Livija nemėgo triukšmingu vietų.
Staiga, ji pamatė klubą.
"H. Požemis", skelbė milžiniškos raidės virš klubo. Užrašas ant užtamsintų stiklų sakė jog jiems teikia barmenės.

Kadangi mergina nerado nieko geresnio, ji prisivertė užsukti ir pasiteirauti dėl darbo.

Kai mergina užėjo vidun, jos oda pašiurpo. Vieta buvo papuošta nuostabiai, bet darbuotojai čia vaikščiojo taip lyg ruoštusi laidotuvėms.
Viena mergina ėjo nešdama tuščias stiklines, kurių forma Livijai atrodė idomi. Kaukolės.

Pati mergina turėjo ryškiai raudonus plaukus, o oda buvo baltut baltutėlė, lyg niekad nemačiusi saulės šviesos. Ji vilkėjo juodą suknelę, o per juosmenį buvo  privežtas raudonas diržas. Ant merginos suknelės buvo kortelė su vardu. Tėja, toks buvo merginos vardas.

Mergina pamačiusi Liviją priėjo ir tarė.
-Mes užsidarom.
Livija nepasimetusi atsakė.
- Aš čia dėl darbo.
Tėja kilstelėjo antakį.
- Sugebėsi padavinėt kavą ir kitokius gėrimus?
- Tikrai taip.
Tvirtai atsakė mergina.
- Gerai.

Livija susiraukė. "Tik tiek" pamanė ji.
- Ateik čia 20:00... Papasakosiu daugiau ką turėsi dirbti ir panašiai.

Livija linktelėjo.
- Ir dar- tarė Tėja kai Livija jau ruošėsi išeiti- apranga juoda.

Mergina dar kart linktelėjo ir išėjo.

Grįžusi namo, Livija parašė Deizei, kad jai pavyko susirasti darbą.
Livija nekantravo kada atvažiuos jos draugė ir padės susitvarkyti su visa betvarke esančia šiame bute, kuri berods niekados nesusitvarkys.

Po to Livija atsistojusi pradėjo tvarkytis. ,, Ar ta netvarka dauginasi, ar kas su šitu butu negerai. Toks jausmas kad išsinuomavau savartyną'' betvarkydama mastė ji.
Ir iš tiesų, kiek Livija beplove grindis tiek jos neiišsiplovė.

Baigusi tavarkytis (arba manydama kad jau baige) Livija pastebejo ,kad jau laikas roštis į darbą. Kadangi dėl netvarkos bute Livija dar nebuvo išsikrovus daiktu, ji išsitrauke lagamina ir pradejo ieškoti juodu drabužių. Tai nebuvo bėda, nes mergina kitokiu spalvu ir nelabai mėgo, tad juodų drabužių pas ja buvo begales.

Livija paskutinį kartą prieš išeidama pažiūrėjo į savo atvaizda ir išėjo laukan.

,,Na ką...pirma diena darbe"