Hado duktė

13

Šatri susiraukė ir lyg ketindama gintis atsitraukė toliau nuo brolio.

Lyg pastebėjas jis tarė:
-Ne...negalvok, kad dabar kesinsiuosi į tave ,kvailute- nusijuokė jis- per daug filmų žiūri. Tik sakau, kad tu pusiau angelas. Ir tai reiškia, kad tu turi ir angeliškų galių kurių tau gali prireikti ir mano manymu tu turėtum išmokti jas valdyti ir atskirti nuo deivės galių.

Šatri pakreipė galvą.

Brolio žodžiuose buvo tiesos, bet vienas klausimas nedavė jai ramybės.

-Kaip aš turėčiau išmokti jas valdyti jei tik angelas gali tai ką galiu aš?!

- Teks surasti angelą.

Šatri ironiskai nusijuokė

- Kai paskutinį kartą jie manęs ieškojo, jie norėjo mane nužudyti. Tavo planas mane išmokinti angelo galių skamba kaip puikus planas nusižudyti.

- Tavo tiesa- linktelėjo Sonis- teks ką nors kito sugalvoti.

Šatri linktelėjo.

- Na, o dabar ,sesute, nužudykime šį žmogų.

Laimingas pasakė jos brolis ir pradėjo aiškinti kas ir kaip.

Po viso šlykštaus žudynių darbo Šatri grįžo namo.

- Ei, pralinksmėk. Girdėjau Madeiza nori nuvesti tave apsipirkti.

Šatri papurtė galvą

- Tėvas neleis.

Sonis lengvai nusijuokė.

- Tavo geriausia draugė yra vienintelis gyvis kurio Hadas bijo neskaitant dvasių.

- Taigi tavo mergina ibaugino mano tėvą ir dabar tempesi mane taškyti pinigų.

- Pusantro tūkstančio abejose mano merginos kišenėse bus ištaškyti mano dviem mylimiausiom merginom.

Svajingai atitarė Sonis, o Šatri tik prunkštelėjo.

Ji net nenorėjo paklausti iš kur šitiek pinigų.

Iš dalies nutuokė. Juk jos tėvas turi klubą ir yra mirties dievas...

Lai pavydi mirtingieji....

Madeiza tampėsi ją po visur. Nors Šatri ir buvo naujas žmogus-apsipirkinėti jai taip pat patikokaip ir anksčiau.

- Šatri, pasižiūrėk!! Tie batai mane kviečia! Eime!

Ir merginos besijuokdamos nulėkė prie prašmatnios parduotuvės, bet prie pat įėjimo Šatri už akių užkliuvo viena drabužių parduotuvė.

Šatri yra buvus ir ankščiau šitam prekybos centre ,tačiau šią parduotuvę ji mato pimą kartą.

Mergina pažvelgė į parduotuvės pavadinimą ,,Tarpžemiški daiktai"

- Šatri, ateini?

- Tu eik aš vėliau ateisiu.

Madeiza nesukdama galvos nuėjo į batų parduotuvę.

Tuo tarpu Šatri nuėjo į tą keistą, naują parduotuvę.

Parduotuvė atrodė kaip sendaikčių krautuvėlė. Šatri nesuprato ką tokia parduotuvė veikia tokiam prekybos centre.

Čia buvo pilna drabužių kurie priminė įvairiausius laikus,jie galėjo tikti spektakliams apie gėrio ir blogio kovas.

Netoliese ant keistų galvų buvo sudėti perukai. O toliau buvo keisti daiktai kurių prasmės Šatri negalėjo suvokti.

Ji priėjo prie stiklinio prekystalio. Ant jo stovėjo krištolinis rutulys. Už prekystalio stiklo buvo išdeliotos kortos ir įvairūs pakabukai.

Už prekystalio mergina pamatė lentyną su smuliais, idomios figūros daiktais.

Ant sienų parduotuvėje kabėjo paveikslai. Kai kurie judančiom akim, kai kurie vaizdavo gyvenimą pragare, kiti angelus ir kitus religinius akibrokštus.

Tačiau vienas dalykas taip užkliuvo už akių, jog mergina nesugebėjo pajudėti.

Šatri akys išsiplėtė ir mergina pradėjo eiti link šviesos. Tai buvo baltutėlių plunksnų sparnai.

Šalia stovėjo lentelė su užrašu ,,Angelo Andželos sparnai", o greta beprotiška kaina.

Baltutėlės plunksnos žaižaravo šviesia rožine ir mėlyna spalvomis. Akimirką Šatri pagalvojo, kad jie greičiausiai iš stiklo.

Sparnai atrodė nepaprastai.

-Įspudinga, ar ne?

Šatri krūptelėjo ir staigiai apsisuko.