Hado duktė

9

Mergina apsižvalgė ir pamačiusi Jacksona susiraukė.

- Nesakei, kad turi kambarioką.

Livija sumišo. Per visą šį laiką kol jos buvo atskirai, Livija ne vieną kartą buvo parašiusi Deizei jog susipažino su Jacksonu ir jog jie bendradarbiai, ji net išsamiai aprašė jo išvaizdą.

- Deize, čia Jacksonas- mano bendradarbis.

Vaikinas stovėjo kiek susiraukes, jis pasisuko į Liviją ir tarė:

- 20:00 būk darbe. Gali ir ją atsivesti.

Tuomet jis išėjo. Merginai pasirodė jog jis piktas. Po to ji trūktelėjo pečiais, užrakino duris ir grįžo pas savo geriausią draugę.

Livija pasisodino Deizę prie stalo ir jos abi pradėjo mergaitiškai šnekučiuotis apie viską ir nieką.

Besikalbant, Livija pastebėjo, kad jos geriausia draugė pasikeitė. Jai ji atrodė netikra. Staiga pasigirdo baladojimas į langą. Merginos atsisuko ir pamatė varną.

Deizei jis akivaizdžiai nepatiko. Livija priėjo prie lango ir nusprendė šį pavaikyti, tačiau keistuolis neišsigando. Jis vis nenuleido akių nuo Deizės, ką Livija suvokė kaip perspėjimą.

Šį kartą Livija atidarė langą ir vėl pabandė pavaikyti paukštį, šį kart jis puolė Deizę.

Šioji atkakliai ,,kovėsi" su varnu. Suprantama Livija išsigando dėl draugės ir kažkaip sugebėjo atitraukti varną nuo Deizės ( kam tikrai prireikė didelių pastangų).

- Ew. Jis mane palietė. Fuiiiii koks bjaurus padaras. Kvailė, norėjei kad mene užmuštu.

Drėbė Deizė. Šie žodžiai buvo skaudūs Livijai. Jos geriausia draugė niekados taip nekalbėdavo su ja.

Bet Livija nebuvo nusiteikusi veltis į kovas tad ji paprasčiausiai nuleido akis ir atsiprašė.

- Na, nesvarbu- staiga prabilo ji- tu juk vis dar turi man daug ką parodyti ir papasakoti?

-Parodyti? Juk jau viską matei...

- išskyrus tavo darbo vietą.

Merginos vaikščiojo po miestelį, kol galiausiai atėjo iki Livijos darbo. Vos tik merginos ten užėjo jas pasitiko riksmas.

- MAN GAZUOTO VANDENS SU LEDUKAIS!!

Deizė suprunkštė
- kas šiais laikais klube užsisako gazuoto vandens?

Livija jau norėjo atsisukti ir paaiškinti draugei klubo sistemą, tačiau draugės šalia jau nebebuvo.
Livija pasimetė ,,puiki draugė esu"-sukritikavo save. Jos mintis nutraukė Jacksono balsas.

-Veluoji ir net neskubi kibti į darbą?- Livijai atsisukus jis buvo susiraukęs.

Livija patikrino laikrodį.

- Atėjau laiku, praėjo tik minutėlė.

- Prie darbo kol vadovas nepamatė tavo tingėjimo.- paragino jis.

,,Kokia bitė jam šį vakarą įgėlusi?"

Merginai neliko nieko kito kaip tik kibti į darbą. Dirbdama ji vis dairėsi ar kur jos nepamatys. ,,Turbūt pajuto laisvės skonį", nusijuokė mintyse.

-BRENDŽIO MAIŠALO!

Livija linktelėjo, pasiėmė iš jo pinigus ir nuėjo ieškoti brendžio ir kažko ką Tėja vadina ,,žaliu šūdu".

Paėmusi žalio skysčio ji pamatė, kad butelys tuščias. Mergina atsiduso teks eiti į rūsį.

Ji atsisuko į vaikiną laukiantį savo gėrimo ir tarė:
-Luktelėkit minutėlę.

Klientas (skirtingai nei kiti) supratingai linktelėjo ir vėl užsidėjo ausines.

Livija nusiriopliojo laiptais žemyn, bet staiga išgirdo balsus ir gana keistus žodžius.

-Palik mano kūną!