Hado duktė

10

Livija susiraukė ir trumpam stabtelėjo. Pasigirdo skambus juokas, Livija jį atpažino. Deizės.

-O kam tau jis?- pasišaipė ji.

Livija tyliai priėjo arčiau ir žvilgtelėjo iš už kampo, vaizdas buvo kraupus. Jos draugė buvo pririšta prie kėdės, o šalia jos stovėjo kažkoks padaras. Jis buvo visas raudonas, Livijai atrodė, kad ji galėjo matyti visas jo mėsas, lyg jis būtų be odos.

Livija sužiaukčiojo.

-Prakeiktas demonas...sakau palik mano odą!- suriko padaras

-O kas jeigu ne?- keistai pasmalsavo Deizė.

- Teks išvaryti...

Deizė išbalo.

Livija pamatė, kad spintelė kurioje gulėjo gėrimai pasislinko. Pro jas praėjo Jacksonas ir klubo savininkas.

- Nagi, nagi. Ir ką gi mes čia turime?-tyliai prakalbo vyras eidamas link Deizės.

- Demonę išdavikę, mano mylimosios Madeizos odos kostiume, tėve.

Atsakė jam Jacksonas, tuo tarpu Livija klausydama nenustojo raukytis ir vis dairėsi ko nors kas galėtu padėti Deizei.

- Na tuomet ją reikia išvaryti. Juk nenorime, kad sergėtoja Madeiza sušaltu?- šyptelėjo šis.

- Aš gi nieko nepadariau!- suriko Deizė pastebėjusi Liviją už kampo.

- Ak matai tu ,,nieko nepadarei"- sušnypštė kruvinas padaras- Soni, nori tu tai padaryti ar leisi man?

- Ką aš padariau!!- nenustojo klykusi Deizė.

- Lindai prie Šatri.

Atsakė jai Jacksonas ir pradėjo kalbėti keistus žodžius. Deizė pradėjo purtytis ir visaip kraipytis. Livija matė kaip jai skaudėjo ir ji nenusilaikiusi išlindo iš po kampo.

- DEIZE!!!- sušuko ji, bet jau buvo per vėlu. Iš Deizės liko tik oda...kuri be žmogaus mėsos atrodė siaubingai.

Visi asmenys kambaryje atsisuko į Liviją.

- Šatri...- tarė vadovas.

Staiga pasigirdo pikti žingsniai ir žemyn nusileido Tėja.

-Kvaila merga...kur ji dingo pačiam darbo įkaršty...- pamačiusi grupelę žmonių Tėja sustojo-oi.

-Tėja, viskas gerai. Jau laikas.- tarė vadovas.

Livija atsisuko į juos ir išvydo prieš save stovinčią Deizę. Livija nejučiom atsitraukė.

Pirmas prabilo Jacksonas po ilgos tylos.

-Livija, mum visiem reikia su tavimi pasikalbėti.

Mergina buvo sukrėsta. Ji ką tik matė kaip kažkoks velnias nutiko jos geriausiai draugei ir štai ji vėl stovi priešais ją.

- Tiesą pasakius ne. Man reikia su ja pasikalbėti. Soni, Tėja eikite į viršų...prižiūrėkite, kad medžiotojas nežengtų čia. Madeiza, tu su manimi.

Apsisukę, Jacksonas ir Tėja užlipo laiptais viršun, o Deizė, arba Madeiza, su vadovu nusivedė Liviją už tos pačios lentynos su gėrimais.

Nors Livija ir buvo sukrėsta ji vis tiek sugebėjo sugriebti brendžio butelį, nuo ko Deizę šyptelėjo. Livija nujautė, kad niekas nesupyks jeigu ji tokią dieną sau leis išgerti.

- Nagi sėskitės- paliepė vadovas merginom- Šatri, ar turi raktą.

Tyla perskrodė kambarį.

- Sere, leiskite man jai paaiškinti, kad jai būtų lengviau susigaudyti kas vyksta.

Vadovas linktelėjo.

- Livija, šis vyras yra Hadas- ji trumpam sustojo norėdama pasižiūrėti merginos reakciją- požemių dievas- vėl sustojo- jis yra tavo tėvas.

Livijos akys išsipūtė. Kažkodėl priimti informaciją,kad žmogus kuris moka jai atlyginimą yra mirties dievas buvo lengviau nei, kad jis jos tėvas.

-Tavo motina buvo angelas Andžela. Ši sajunga buvo neleistina todėl tave norėjo nužudyti, bet tavo motina to neleido ir su tėvu paslėpė tave vaiknamyje kur ankščiau buvo šventovė, kur tik žmonės galėjo įžengti. Mes gavom žmonių sutikimą, jie mus ten paslėpė...

Livijai buvo perdaug todėl ji atsidarė brendžio butelį ir gurgštelėjo. O Deizė tęsė toliau.

- Aš esu tavo Sergėtoja. Mano tikras vardas yra Madeiza, o tavo tikras vardas Šatri.

- Kas su mano tėvais negerai- susiraukė Livija išgirdusi savo tikrą vardą.

O Madeiza prunkštelėjo.

- Kad daugiau sužinotum tau reikės pakabuko, to kur gavai per gimtadienį...

- Na jau esu įklimpus į šį reikalą.

Livija nusiėmė pakabuką.

- Štai jis, tas raktas ane?- paklausė Livija.

- Puiku, tada viską ko mum reikia mes turime!- tarė Hadas.