Hado duktė

14

Šalia Šatri stovėjo vyras baltais plaukais. Jis neatrodė senas, bet jaunu jo irgi nepavadintum.

- Tai šios parduotuvės ,,papuošalas". Metalinių stiklo plunksnų plaukai.- vyras vėl prakalbo ir Šatri pasirodė, kad jis pradeda išsigalvoti žadžius- kadaise jie priklausė Angelui Andželai, tačiau po išdavystės angelai nuo jos nusisuko ir ištrėmė Žemen. Ten ją surado demonai ir nužude. Bet kvaili demonai nesugebėjo paimti angelo sparnų tad paliko juos voliotis angelo kraujyje. Bet nereikia stebėtis tik Angelas arba Pusžmogis gali paimti sparnus nenudeges.

-Atsiprašau, bet aš čia tik apsižvalgyt, o ne į ekskursiją po istoriją.

- O veltui, tai labai svarbi istorija.

- Išvis kas tu toks?

Vaikinas keistai išsišiepė

- Aš Maradas. Vienas iš kritusių angelų.- ,, jau kai ktitai tai kaip reikalas tėškeisi, kad pasilikai tokį vardą" pamanė Šatri- mano sparnai atimti, galios atimtos.

Vyras negalėjo nustoti šnekėjas. Merginai jo pagailo. Ji manė, kad šis turbūt neturi su kuo pasišnekėti. ,, Na ir rado kam papudrint smegenis. Aš juk ne psichologė".

- Tu laibai primeni Angelą Andželą.

- aš Šatri.

- Šatri, keistas vardas....- ,,kas prabilo" pamanė mergina.- iš tiesų jis man kažkur gir.... Tu Hado duktė!!! Tu demonas!!

- Iš tiesų tai aš gaunuosi išsigimelė, nes mano motina Angelas, o tėvas Dievas. Tai aš gaunuos toks va keistas padaras... Angelas/deivė. Ne tavo vieno gyvenimas sunkus, seni.

Kol vyras ataigaudinėjo nuo patirto šoko, mergina apžiūrinėjo daiktus.

Parduotuvė jai patiko.

- Tu keista...

Galiausiai pratarė Maradas, o Šatri kilstelėjo antakį.
- Eik, eik.

Vyras nekreipė dėmesio į šią repliką.

- taigi tu esi ta kuri sutvarkys demonų reikalus.

- Gal būt.- trūktelėjo pečiais ji.

- Taigi tu sutvarkysi demonų pasaulį, Angelų sugriausi.

Mergina susiraukė.
- Kam man jį griauti?

- Tu Hado duktė, įtariu jog jau pradėjai trrniruotes.

Šatri pakėlė galvą.

- Pradėjau, bet į mano treniruores neįeina Angelų pasaulio naikinimas. Aš tik mokausi naudotis savo galiomis.

Maradas sarkastiškai nusijuokė.

- Nori pasakyti tavęs nemokina įsakinėti demonams, kautis, žudyti.

Šatri pradėjo nervintis:

- Jaučiu pareigą priminti, kad aš pusiau Angelas. Kas blogai su tuo, kad mano tėvas nori, kad mokėčiau valdyti savo galias.

Maradas nužvelgė Šatri ir išpūtė akis.
- Tu nieko nesupranti, ak tu vargšas kvailas vaike. Tuojau aš tau viską paaiškinsiu.- staiga Maradas užsičiaupė- mus stebi.

Šatri nustebo...kas juos galėtų stebėti. Madeiza.

- ar tai mergina??
- Taip- susiraukes tadė Maradas.

- Ji mano saugotoja.

Vyras ilgai tylėjo, jis kramtė ir kažką niuniavo. ,,A senis mąsto"pamanė Šatri. Galiausiai vyriškis terė:

-Grįšk čia kai žinosi kuo gali pasitikėti ir grįžk su jais.