Hado duktė

4

"pirma diena darbe" pamane ji ir prisiminusi vieta kurioje ji dirba, nusiteike blogiausiam.

"H. Požemis", skendejo žmoniu šurmulyje, bet muzikos buvo negirdet. Visi skubejo patekti vidun.

Prasibrovusi pro žmonių eilę, Livija bandė įeiti į vidų tačiau buvo sustabdyta apsauginio.

- Panele kur ketinate eiti?
- Vidun suprantama- atžariai atsake mergina
- Prašau sulaukti savo eilės.
- Aš čia dirbu

Kiek nervingai pasakė. Apsauginis tik nužiūrėjo ją nuo galvos iki kojų. Staiga pro girliandas išlindo Tėjos galva.
- Tu- tarė ji apsauginiui- šita su manim.
Tada griebė Livijai už rankos ir įsitempė vidun į klubą.

Viduje buvo labai daug žmonių, bet tylu. Tik vienas kitas žmogus prie baro šūkavo.

Livijai ši tyla patiko. Tėja ją nusivedė prie baro.

- Tu virsi kavą. Kai ateis žmogus  ir ką nors užsisakys, pareikalauk pinigų. Kai kurie iš jų mėgsta pasiimti ir nesusimokėti. Ai ir dar...nebijok būt truputi bjauri. Jie tavęs negirdės tik
"tūsinsis" tad jei nesusimokės nuimk ausines.

Jos darbovietė buvo gražiai apšviesta žaliom bei mėlynom švieselėm. Puodukai į kuriuos Tėja išmokino Liviją pilstyti limonadą, buvo kaukolės formos ir Livijai labai patiko stebėti kaip tas puodukas prisipildo žalio skysčio.

Prie Livijos priėjo mergina su "H požėmio" ausinėmis. Ji šoko pagal muziką kurią girdėjo ir staiga sušuko:

- MAN VODKĖS!!

Livija iš netikėtumo krūptelėjo.
-iš jūsų 2.40.

Mergina negirdedama toliau šoko. O Livija vėl beviltiškai pakartojo kaina.
Po to mergina nepatenkinta atsisuko į Liviją.

- KUR MANO GĖRIMAS?!

Livija vis dar neduodama Vodkos  tarė.

-2.40

Bet mergina nemokėjo.

Staiga, lyg iš niekur išlindo Tėja. Ji grubiai nutraukė nuo merginos ausines. Šioji pasipiktinusatsisuko į ją tačiau Tėja prabilo pirma.

- Tau sakė 2.40. Mokėk arba eik lauk.

Mergina susiraukus padavė pinigus, o Livija padavė jai vodkos "maišalą"(taip ji vadino gėrimą kurio užsisakė).

-Nebijok elgtis grubiai.

Tuomet Livija atsikvėpė. " Na ir keista vieta čia" pamanė Livija.

Likisį vakarą Livija aptarnavo "rėksnius", taip ji juos praminė. Vakaro pabaigoje grįžo Tėja.

- Neblogai tvarkaisi su darbu- pagyrė ją- o maniau jog susimausi. Jei šią savaitę taip ir toliau išmokinsiu gaminti tradicinį gerimą.

-Ačiū.
Patenkinta tarė Livija, o Tėja tik susirauke. " Matyt retai išgirsta šiuos žodžius" pagalvojo Livija.

- Gali eiti. Gerimo metas baigėsi. Tavęs man nebeprireiks. Na nebent kas susimuš.

Tėja nervingai nusijuokė.

- Kaip suprasti "nebent susimuš"?

- Atslenkant nakčiai čia dažnai užsuka toks vyras, jis turbūt serga kokia depresija. Tuo metu čia dažniausiai lieka mažai ausiniu, o žmonių be galo daug. Tada ir prasideda muštynės dėl ausiniu. Čia viskas būna išvartyta. Tenka neretai ir vadovui isikišti į muštynes.

Livijai jau ir noro nebeliko čia dirbti, tačiau kai kalba pasisuko link vadovo- Livija susidomėjo.

Per visą laiką čia ji jo nebuvo mačiusi.....