Hado duktė

8

Prabėgo mėnuo. Mėnuo nuo tada kai Livijai teko ištrinti atmintį, nuo tada kai varnas išvijo iš jos namų maištingas sielas kurios jaukdavo viską.

Ir tai pasiteisino... Na daugmaž.... Sielos nebejaukė kambarių, neslėpė daiktų ir nebesikesino į Livijos gyvybę. Tačiau merginos namai vis dar atrodė kaip po karo.

Livija dirbdavo naktimis ir dienomis. Naktimis-klube, o dienomis arba prieš darbą ji mokėsi. Livivija turėjo didelį troškimą mokytis dizaino mokykloje. Tad kaip suprantate, laiko tvarkytis buvo nedaug.

Jacksonas vis dar lydėdavo ją iki namų ir visada iki durų ir niekada nepraleisdavo progos pašiepti, kad netvarkinga.

Bet šį ryt viskas kitaip. Livija atsikėlė, anksčiau. Šiandieną pas ją atvažiuoja Deizė. Mergina atsikėlė su tikslu sutvarkyti namus, jai labai nesinorėjo, kad Deizė pamatytu šią netvarką.

Su mintimis, kad reikia susitvarkyti Livija pažvelgė į kambarius. ,, Toks jausmas, kad jie man išūkį meta".
Livija papurtė galvą.

Kadangi Livijos šaldytuve buvo tuščia ir reikėjo daug ką atnaujinti Livija nusprendė, jog eis į parduotuvę.

Livija rinko popierius, šlavė šiūkšles, ir skalbė viską kas po ranka papuolė, kai nuskambėjo durų skambutis.

,,Keista, Deizė atvažiuos tik vakare."

Livija atidarė duris, už jų stovėjo Jacksonas. Nuo vaizdo mergina net išsižiojo.

Jacksonas stovėjo su didelėm šluotom ir kibiru su įvairiausiais valikliais ir dar velniai žino kuo.

- Nusprendžiau tau padėti, tingine. Atsakymo ,,ne" nepriemu.

Ir įsiveržė į kambarį. Jo pagalbos Livijai tikrai reikėjo.

- O...tu jau tvarkaisi. Kažkas naujo. Galvojau vėl užkritusi mokysies.

-Mokyčiaus, tačiau mano geriausia draugė atvažiuoja šįvakar.

Vaikino akys išsiplėtė.

- Aš tau padėsiu.

Ir taip jie praleido keturias valandas tvarkydamiesi. Livija paruošė Deizės gyvenamajį kambarį, Jacksonas tvarkė virtuvę ir svėtainę. Ne kartą ji su Jacksonu buvo susipykę, mat vaikinas nusprendė išmesti Livijos virdulį ir kai kuriuos įrankius, bei spintelę.

- Neliesk mano spintelės.

-Ji šlamštas. Ka tu su ja darysi?

- Aš ją galiu sutvarkyti...
- Taip kaip namus?- pasišaipė vaikinas.

- Neliesk spintelės, o aš einu į parduotuvę nusipirkti ko man reikia.

- Aš tau virdulį skolingas, einu kartu.

Livija linktelėjo ir susiruoše jie abu išėjo iš namų.

Mergina per šį mėnesį užsidirbo nemažai kaip barmenė, ji manė, kad tai dėl to, kad ne kartą teko dirbti ir po savo pamainos. O ir vadovas jai algą pakėlė. Taigi, tokį dalyką kaip arvatinukas ji galėjo nusipirkti ir pati, tačiau juk Jacksonas išmetė jį, tad tegul ir nuperka.

Livija sukinėjosi tarp daržovių ir vaisių, kol Jacksonas tarp elektronikos priemonių.

,,Man reikia dažų. Aš įrodysiu, kad galiu sutvarkyti tą bjaurią spintelę"

Su šiom mintim Livija patraukė į kitą skyrių. Ji įsidėjo dažų ir dar daugybę nukainuotų prekių ( juk visgi-taupyti reikia)

Susito jie prie kasų.

- Kam tau tie dažai??
- pamatysi.

-. Žiūrėk ką paėmiau.

Ir jis parodė į daugybę virtuvės reikmenų.

- Taigi tik virdulio reikėjo.
Susiraukė mergina

- Už tokius dalykus ,brangioji, mes sakome ačiū.

Livija tik pavartė akis.

Pas Livija namuose:

Po dar 4 valandų. Livija ir Jacksonas išgirdo skambutį į duris. Abu labai nekantravo sutikti Deizę. Livija jau buvo sutvarkiusi visus namus, viskas buvo išplauta, spintelės sutvarkytos ir nudažytos.

Kai Livija jau ruošėsi atidaryti duris, ją sustabdė Jacksonas.

- Ei. Kaip atrodau?

Livija atsisuko, pakėlė antakį ir nužiūrejo jį nuo galvos iki kojų, po to trūktelėjo pečiais ir tarė:

- Pavarges.

Atidarius duris Livija pamatė Deizę atsirėmusią į durų staktą.

- Sveika, sene.

Kreivai šyptelėjo ir draugiškai apsikabino Liviją. Už nugaros pasigirdo tylus aiktelėjimas.