Hado duktė

11

Vyras išsitraukė knyga knygą pavadinimu ,,Hadas"
,,Savimyla" pamanė Livija.

Tuomet Hadas įsikando sau į ranką, nuo ko Livija išpūtė akis, ir užlašino kraują ant knygos puslapio kurį jis atvertė.

Knyga staigiai pradėjo šnypšti ir iš jos pradėjo veržtis dūmai.

- Greičiau dėk vidun raktą.

Paskubino merginą Hadas. Livija padvėjojo, bet galiausiai davė vyrui pakabuką ir jis jį įdėjo į knygą.

Knyga nustojo leisti tą garsą kuris Livijai priminė šnypštimą ir dūmai pradėjo eiti lėčiau.

- Sergėtojos kraujas...- sumurmėjo Hadas.

Deizė įsikando į pirštą ir įlašino kraujo antbknygos.

- Sere, trūksta Sonio kraujo.

- Turiu aš jo.

Numojo ranka vyras.

Vyras padarė kažką ko Livija net nenorėjo suprast. Galiausiai knyga nustojo šnupšti.

Dūmai nusistovėjo virš knygos. Žaliaplaukis vyras suėmė Livijai už galvos ir ją į dūmus.

Akimirką Livija paskendo akis badančioje šviesoje.

Po kiek laiko ji pamatė siluetus. Tai buvo Hadas ir moteris. Moteris turėjo šviesius plaukus. Tą akimirką Livijai pasirodė jog ji mato save angelo pavidalu.

Moteris rankose laikė vaikelį. Livija suprato, kad tas kūdikis-ji.

-Andžele,- terė vyras- ar tikrai, jog tai gerai?

-Ši vieta jai tinkamiausia. Joks demonas ar angelas jos čia negalės pasiekti.

- O gal jie jai nieko nepadarys?...

- Tu nori rizikuoti savo ,,gal" dėl mūsų dukros gyvybės? Ji vienintelis ginklas kuris gali sutvarkyti arba sunaikinti visą pasaulį. Visi norės jos mirties.

-Tai lieka tik atiduoti??

- Po 18 gimtadienio ji viską sužinos. Čia saugotojų mokykla. Mes paliekame ją saugiausioje vietoje žemėje.

Vyras linktelėjo.

-Iki ,Šatri.- atsisveikino vyras
Vaizdas pradėjo tirpti ir po to Livija pamatė visus savo prarastus sapnus. Viską ką pamiršo.

Ir kai mergina vėl išvydo Madeizą ir Hadą, Livija nebebuvo mergina iš vaikų namų. Ji jau buvo Šatri iš Saugotojų mokyklos.

- mano vaike, dukra,- kreipėsi Hadas.- metas klausimams.

Šatri palingavo galva.

- Tai kas negerai su mano butu?