Valdantysis Kraujas

13 skyrius /Pelnytas atpildas?/

Enolo surastas sandėlis buvo nukrautas kažkokiomis dėžėmis. Jame nebuvo elektros, tad Eronas įtaisė kelis prožektorius, o Keo, skirtinguose sandėlio kampuose, prie kėdžių pripančiojo mūsų svečius. Šioje vietoje tikėjausi neužsibūti ilgai, nors vis dar nežinojau, kaip reikės pasielgti su įkaitais. Vargu ar bus labai saugu juos paleisti. Tačiau kitą vertus... netrukus mes apleisime Agoridą ir niekas nežinos, kur mūsų ieškoti.

Išmintingasis Divalis sumeistravo dar vieną rankos raištį, kurį pritvirtino Noeliui. Visa paslaptis buvo mažutėje kapsulėje, kurioje buvo ne kas kitas, o iš mortifico žolės išgautas ekstraktas. Mažytės adatėlės leido slopinančiam skysčiui patekti į kūną ir albos tapo visiškai bejėgiai. Pats Noelis su karaliumi girdė man šią žolę, o dabar ji buvo panaudota prieš juos.

Teo su Noeliu matė tik mane su Megan, tad dėl saugumo likusiems draugams liepiau išlikti šešėlyje ir nesirodyti. Nežinojau, kas nutiks toliau, tad nenorėjau, kad Noelis sužinotų per daug.

Kol įkaitai kiurksojo sandėliuke, į šalį pasivedžiau Enolą.

- Noriu, jog pamėgintum surasti kažkokį Omerą... Noelis turi nežinia kokių reikalų su juo.

Effigy susidomėjęs kilstelėjo antakius.

- Nugirdai ganėtinai taiklią užuominą, tai kam vargote pasiimdamos juos kartu?

- Nežinau, - pripažinau. - Tiesiog tai Noelis... Jis ne tik padeda Džoeliui įvykdyti jo planus, bet ir bandė manimi nusikratyti. O dabar gavau progą asmeniškai jam atkeršyti.

Iš Enolo žvilgsnio supratau, kad tam jis visiškai nepritarė. Ką gi, nieko naujo, šis vyras dažnai nepalaikė mano idėjų.

- Tai tavo reikalas, - galiausiai burbtelėjo. - Bet kaip aš šiame mieste turėčiau surasti kažkokį Omerą?

Miestas iš tiesų buvo labai didelis, tad vieno žmogaus paieškos galėjo užtrukti ne vieną dieną, o Noelis kažkokį užsakymą turėjo atsiimti jau rytoj...

- Tulas, - staiga pasakėme abu vienu metu.

Žinoma, jei kovas organizuojantis Tulas žinojo, kur galima surasti Čioru, tai jis turbūt pažinojo ir bent vieną Omerą.

- Nori, kad paklausinėčiau dabar?

- Taip, būtų gerai tai išsiaiškinti iki ryto. Nors Noelis dingo, tačiau kiti albos vis tiek gali užbaigti savo darbą, dėl kurio čia atvyko.

- Tuomet kartu pasiimsiu ir Keo, jei prireiktų nuodugniai ieškoti.

- Žinoma.

Netrukus abu effigy pradingo ir likome tik mes keturiese. Megan tyliai šnekučiavosi su Eronu, o Rėjus stoviniavo prie sandėliuko durų. Neskubriai prižingsniavau prie jo.

- Ir ką ketini su juo veikti? - paklausė Rėjanas minty turėdamas mano pusbrolį.

Vargšas Teo, niekam pernelyg nerūpėjo.

- Turbūt reikėtų pamėginti ką nors iškvosti apie Džoelio planus.

- O vėliau?

- Dar nesugalvojau.

Save bandžiau įtikinti, kad tai nebuvo melas. Kažkur giliai viduje lyg ir žinojau, ką anksčiau ar vėliau padarysiu, tik neleidau sau garsiai apie tai galvoti. Kai kuriomis akimirkomis mane gąsdino tai, kiek toli galėdavau eiti.

- Jie abu jau visiškai nubudę, - po kurio laiko priminė Rėjus. - Turbūt jau yra paskelbta jų paieška. Manai, kad čia bus saugu? Nors Keo pas juos nerado jokių prietaisų, kurie padėtų juos susekti, tačiau kai kurie albos tikrai gali būti geri pėdsekiai...