Save me (Išgelbėk mane)

III. Save me (Išgelbėk mane)

- Tėja, kuo tu mane laikai? – plačiai nusišypsojo Laila. Ir aš nieko nesuprasdama išpūčiau akis. – Aš tave išbandysiu ar tu tiksi mano palydovių verslui. O jei vėliau norėsi parsiduoti už pinigus galėsime tai aptarti. Mano klientai man labai svarbūs ir jei tu išsigandusi pabėgsi, tai pakenks mano verslui. – be užuolankų viską išbėrė moteris. – Tu per daug žalia, kad galėčiau tau leisti dirbti su ypatingu klientų sąrašu. – šiek tiek susikrimtau, nes man reikėjo pinigų, o jei aš gausiu per mažai. – Nesijaudink, pinigų gausi pakankamai.- moteris atsakė į nebylų mano klausimą ir tai mane vertė dar labiau įsitempti. Laila mane matė kiaurai. - O ir klientai merginoms, dažnai dovanoja dovanas, - ji tęsė toliau.- kurias galėsi parduoti. Nors, manau, kad tavo atlyginimas bus pakankamai nemažas. Tu tokia tyra. Vyrukams tai patinka. – nusijuokė moteris ir aš šiek tiek įsižeidžiau, nes tai tikrai neskambėjo kaip komplimentas. Papūčiau lūpas ir sunėriau rankas ant krūtinės. Žinau, kad tai man dabar nepadeda, bet tegul negalvoja, kad ji gali mane įžeidinėti. Jaučiau jai pagarbą, bet verčiau neperžengti mano kantrybės ribų.
- Atleiskite, Laila, kad taip sakau, bet man nepatinka, kad mane laikote naivia mergaite. – primerkiau akis ir stebėjau, kaip Laila sureaguos į mano pasipiktinimą, bet atrodė ji nė kiek dėl to nenustebo.
- Jei atvirai, Tėja, nemanau, kad tu tiktum šiam darbui. – maloniai nusišypsojo ir pakilo iš krėslo ir nuėjo už savo darbo stalo, pasiknaisiojusi tarp stalčių moteris ištraukė albumą ir įdavė jį man. – šios merginos buvo pasiryžusios viskam nuo pat pradžių. Kas mėnesį mes jas perfotografuojame, kad galėtume parodyti kuo jos pasikeitė. Pažvelk į šią merginą. Tai jos nuotrauką prieš pirmąjį vakarą su vyriškius iš ypatingojo klientų sąrašo. – moteris parodė į ilgakoję gražuolę tobulų formų, jos šokoladinės akys žibėjo, tobula šypsena bei tobuli skruostikauliai. Matėsi, kad mergina daug laiko praleidžia sporto salėje. Jos nepriekaištingos krūtis ir įdegęs kūnas tiesiog kaustė dėmesį. Tamsiai rudi plaukai buvo surišti į arklio uodegą. – O dabar pažiūrėk į šią. Ši daryta praeitą savaitę. – moteris parodė į greta esančia kita merginos nuotrauką ir aš net sutrikau. Viskas buvo taip pat išskyrus plaukų ilgį ir maudymosi kostiumėlį bei šioje nuotraukoje mergina šiek tiek buvo palinkusi į priekį. – Nenoriu tavęs įžeisti, bet tu nepanaši į merginą, kuri miegotų už pinigus. Pripažink, kad net nesistengei atrodyti pritrenkiamai čia ateidama. Net nepagalvojai, kad šito reikia. – šyptelėjo man Laila ir aš vėl sutrikau. Nes moteris kalbėjo tiesą. Puikiai suvokiau, kad vakare susimausiu ir mano pastangos nueis šuniui ant uodegos. Gaišinu tiek jos, tiek savo laiką. Dabar turėčiau ieškoti rimtesnio darbo. O nebandyti pardavinėti savo kūną. Ir dar ne bet kaip, o per tarpininkę.
- Ponia Tailer, atrodo, kad abi suvokiame, kad aš suklydau čia ateidama. – Pakilau iš krėslo ir pasistengiau kuo tiesiau laikyti nugarą. Stengiausi atrodyti atsipalaidavusi, bet tikriausiai ponia Tailer puikiai suvokė, kad mane šiuo momentu kausto baimė. Baimė, kuri buvo paremta nežinomybe.
- Tėja, mieloji, pabandyk susitikti su tuo vyriškiu. Aš atsiųsiu tau nuostabią suknelę ir aukštakulnius. Tau tereiks šiek tiek pasidažyti ir atrodysi nuostabiai. – moteris priėjo prie savo darbo kabineto durų ir nulenkė rankeną, bet durų nepravėrė. – Jis puikus pašnekovas. Be to, jis prancūzas, todėl puikiai moka elgtis su moterimis ar merginomis.
- Ačiū, ponia Tailer. Bet jus pati sakėte, kad aš netinku šiam darbui. Nenoriu, kad dėl manęs taip išlaidautumėt. – priėjau arčiau durų ir tikėjausi, kad moteris jas pravers, bet atrodo ji norėjo dar šiek tiek pasišnekučiuoti. Nuostabu aš ir taip baigiu išsikraustyti iš proto. Ir man taip gėda. Kaip galėjau čia ateiti.
- Mieloji, man tikras malonumas pasirūpinti merginomis, kurios negali to padaryti to pačios. – primerkiau akis, ji mane laikė silpna, bet aš tokia nesu. Nesu. – Tik šį vakarą, gerai? Jei nepatiks ryt iš pat ryto galėsime atsiskaityti ir pamiršime apie viena kitos egzistavimą. – Laila bandė mane įkalbėti. Ir panaudojo tinkamą kozirį. Ji puikiai mokėjo žaisti. Taip moteriškai ir stulbinamai. Kaip tikra ledi.
Nedrąsiai linktelėjau galvą ir ponia Laila pravėrė duris. Pamačiau, kaip Lulu atitraukia akis nuo to paties žurnalo, kurį skaitė prieš pusvalandį ir nepatikliai pažiūrėjo į ponią Tailer.
- Ačiū. Laila. – padėkojau. Žinojau, kad nederėjo taip šakotis, atrodo, kad ši moteris tikrai norėjo man padėti, o aš tikrai negražiai su ja kalbėjau. – Vertinu, ką dėl manęs darote.
- Man visada malonu padėti. Atsiųsiu tau nuostabią suknelę. – svajingai sukuždėjo. – Paskambink vakare man šiuo numeriu. - įdavė lapelį ir aš suglumusi linktelėjau galva. – Noriu žinoti, kaip tau sekėsi. – nusišypsojo parodydama savo dantis.
- Jūsų ten nebus? – susirūpinusi paklausiau. Dieve, aš tikrai susimausiu ir Laila tikriausiai praras klientą. Kodėl ta moteris pasiryžusi taip dėl manęs rizikuoti?
- Ne, mieloji, aš turiu ir kitų reikalų. – dar kartą nusišypsojo, nedrąsiai išėjau iš jos kabineto. – Viso, Tėja. Lauksiu tavo skambučio.
- Viso gero. – dar spėjau sukuždėti prieš moteriai uždarant duris. Liucija pakilo nuo fotelio ir greit priėjo prie manęs. Nežinojau ką jai pasakyti. Buvau sumišusi ir pasimetusi. Norėjau karštos dušo ir lovos. Man reikėjo pailsėti. Bet tam neturėjau laiko. Juk turėjau ruoštis vakarui. Jaučiausi prastai, kad vis dėlto sutikau su tokiu Lailos pasiūlymu. Negaliu patikėti, kad pasirašiau šiai beprotybei.
- Ti. – pertraukė mano mintis Lulu ir aš išpūtusi akis atsisukau į draugę. – Na, tai ar gavai darbą? – vos girdimai paklausė ir aš gūžtelėjau pečiais. Priėjusi prie fotelio pasiėmiau savo juodą paltuką ir išėjau iš vestibiulio, dar prieš tai maloniai atsisveikinau su Kamile. Tikriausiai rytoj pasimatysi, nes aš tikrai negausiu šio darbo. Dieve, net ir kekšės darbui aš netinkama.
- Ti, - pasivijo Lulu ir sugriebusi man už alkūnės atsisuko į save. – kas nutiko? Atrodai išbalusi. Ar viskas gerai? Ką ji tau sakė? Gavai darbą? – nežinau kodėl, bet šiek tiek jaučiausi nejaukiai, kad šiuo momentu Liucija buvo čia nors ir pati maldavau, kad ji eitų su manimi. Bet ar man tikrai patiko, kad ji žinos mano didžiausią paslaptį? Žinoma, kad ne.
- Viskas gerai, Lu, šiandien vakare man išbandymas. – išsilaisvinau iš draugės gniaužtų ir išėjau į Niujorko gatvę. Mane pasiekė šaltas vėjas. Dabar man taip to reikėjo, kad išpūstų visas prakeiktas mintis iš mano galvos. Aš būsiu kekšė. Vieno vakaro kekšė. Na, gal man ir neteks miegoti su tuo vyriškiu, bet vis tiek. Man mokės už tai. Kokia aš apgailėtina. Jei tėtis sužinotų. Negaliu net galvoti, ką man padarytų.
Kai su Lulu grįžome į bendrabuti nieko nelaukdama nulėkiau į dušą. Norėjau kuo greičiau baigti šią dieną. Žinojau, kad nesu tam pasiruošusi, bet kitos išeities nebeturėjau. Privalau tai padaryti. Privalau sau įrodyti, kad aš galiu.
Karštas dušas leido man šiek tiek atsikvėpti ir atsipalaiduoti. Po siaubingos dienos, dabar jaučiausi bent kažkiek ramesnė. Aš ištversiu šį vakarą. Juk tai nieko nereiškia ir tikrai dar nieko nepasako apie mane. Įsiautusi į chalatą pasukau link mūsų su Liucija kambario.
Vos grįžusi į kambarį pamačiau ant savo lovos didelę geltoną dėžę perrišta mėlynu kaspinu, šalia jos taip pat buvo tokia pat tik mažesnė. Iškart supratau kas čia ir pasijaučiau siaubingai. Atidariau didžiąją dėžę ir net aiktelėjau. Suknelė buvo tamsiai mėlynos spalvos. Ji buvo tiesiog nuostabi.
- Tikriausiai suknelė ir aukštakulniai kainavo daugiau negu tavo kelių mėnesių alga. – pasigirdo šaižus juokas ir aš net krūptelėjau. Ką ta kalė veikia mano kambaryje? – Mieloji, Tėja, linkiu malonaus vakaro, tikiuosi suknelė ir aukštakulniai tau patiks. Gerai praleisk laiką. L. – bendrabučio kekšė perskaitė man skirtą raštelį ir aš piktai atsisukau į ją. – Nejau Laila tokia kvaila priimdama tave į savo palydovių verslą. Galiu galvą guldyti, kad susimausi. – mergina nusijuokė ir atsistojusi nuo Lulu lovos išėjo iš kambario garsiai užtrenkdama duris. Susmukau ant žemės. Dabar ji papasakos visiems. Man tikrai galas.

Gal dabartinės dalys nėra labai įdomios, bet jos labai svarbios tolimesniems įvykiams. :)) Malonaus skaitymo!