Save me (Išgelbėk mane)

VII. Save me (Išgelbėk mane)

TĖJA

Sėdėjome su ponia Tailer nedideliame restoranėlyje prieš jos ofisą ir maloniai šnekučiavomės apie vakarykštį vakarą. Pasirodo Pjeras buvo jos geros draugės brolis, tad ji nuolat siųsdavo merginas būtent pas jį išbandymams. Nors tokie žodžiai vertė jaustis, kaip daiktui, bet buvau pamaloninta, kad Pjeras pasak Tailer atsiliepė tik pačiais geriausias žodžiais.
- Pjeras, nenustojo apie tave šnekėti. Gal kokį vakarą kartu užsuksime pas jį į restoraną pavakarieniauti. Jis tikrai norėtų dar kartą tave pamatyti. – svajingai sukuždėjo moters. Ne jutomis išsišiepiau. Džiaugiausi, kad Laila man tokia draugiška, nes vos tik susitikome iškart pasakiau, kad kekšės darbas manęs nedomina. Manau, kad įžeidžiau ją, nes per porą pažinties dienų moteris nei karto nebuvo jai dirbančių merginų taip pavadinusi.
- Taigi, Tėja, žinau, kad nenori dirbti palydove, o aš vakar sulaukiau gero draugo, kuriam reikia pagalbos, tavo pagalbos. – jau rimčiau pasakė ir aš gurkštelėjusi savo kavos klausiamai pažiūrėjau į moterį.
- Ką turite omenyje sakydama mano pagalbos? – suraukiau kaktą ir pakėlusi vieną antakį įsistebeilijau į nerūpestingai kavą gurkšnojančią Lailą.
- Na, net nežinau, kaip čia viską trumpiau papasakoti. – moteris nutilo vos tik padavėjas prinešė prie mūsų užsakymą. Palaukė kol jis nueis ir tęsė toliau:
- Jis turi sūnų, šiek tiek vyresnį už tave. Ir jam reikia merginos, kuri metams laiko pasirašytų sutartį. – moteris atsipjovė gabalėlį lašišos. – Viešumoje turėtum rodytis su juo ir vaidinti, kad esi jo mergina.
- Jis gėjus? – velnias ir kodėl aš to paklausiau garsiai? Jaučiau kaip mano skruostus nudažo raudonis. Pasimuisčiau kėdėje ir pažvelgiau į lėkštę tiesiai prieš mane. Kažkodėl praradau apetitą.
- Ne jis ne gėjus. – už manęs pasigirdo sodrus vyriškas balas. Tamsių plaukų apie penkiasdešimt metų vyriškis prisėdo prie staliuko. – Veikiau, išlepęs vaikiščias, kuris bando mano kantrybę. – pro sukąstus dantis iškošė vyriškis ir paėmė į rankas meniu. Net nepastebėjau kaip greitai prie mūsų prisistatė padavėjas. Vyriškis greit akimis permetė meniu. – Man stiklą škotiško viskio. – vyras atidavė padavėjui meniu ir atsisuko tiesiai į mane.
- Taigi, tu Tėja Soul. – nužvelgė mane ir vyro veidą papuošė neperprantama šypsena. – Nuotraukoje atrodai kitokia. Tau derėtų gerai išsimiegoti. Atrodai šlykščiai. – vyras tiesmukiškai leptelėjo ir nusijuokė. Bet man nebuvo nė kiek juokinga. Nepakenčiau kai mane įžeidinėdavo ir man tikrai nesvarbu koks žmogaus amžius. Jei jis man nejaučia pagarbos, aš taip pat nejaučiu ir jam.
- Ką jūs sau leidžiate? – pro sukąstus dantis iškošiau ir stebėjau, kaip vyras pasimuisto kėdėje ir atsisukęs į Lailą kelis kart kilsteli antakius. – Nežinau nei kas jūs, nei ko tiksliai norite iš manęs, bet galiu garantuoti, kad jūsų sūnus elgiasi teisingai bandydamas jūsų kantrybę. Esate tikras šunsnukis. – piktai ištariau ir sukandusi žandikaulį stebėjau, kaip vyro veide žaidžia plati šypsena.
- Ji man patinka. – ramiai pasaka ir atrodė per ne lyg atsipalaidavęs, nors aš jį ką tik įžeidžiau.
- Tėja, nusiramink. Garetas žaidžia su tavimi. – ramiai pasakė Laila ir spustelėjo mano ranką, kad nusiraminčiau, bet tai nė kiek nepadėjo.
- Man šie žaidimai nė kiek nepatinka. Mes ką tik susipažinome, o jis nuo pat pirmos minutės mane įžeidinėja. – vis dar niršau, o vyras su kiekviena minute vis labiau šypsojosi.
- Laila, tu buvai teisi. Ji puikiai tinka. – nekreipdamas dėmesio į mane vyriškis stebeilijo Lailą, kuri tik besišypsodama purtė galvą į šonus. – Ti, nenorėjau tavęs įžeisti, bet turi suprasti, kad jei pasirašysi sutartį mano sūnus dar ne taip tave užgaulios. – vyro veidas sušvelnėjo.
- Nesuprantu kam šie žaidimai. – sunėriau rankas ant krūtinės ir kartas nuo karto žiūrėjau tai į vyriškį, tai į Lailą. Garetas nenuleido nuo manęs savo neperprantamo žvilgsnio.
- Tėja, atleisk Garetui. Jis šiek tiek įsitempęs, tad tiesiog tave erzina. – Laila gurkštelėjo kavos. – Jam reikia merginos tyru veidu, bet turinčios tvirtą charakterį. Manau, Garetas norėtų merginos, kuri būtų viešumoje tikra ledi, o namuose savimi pasitikinti kalė. – išplėčiau akis. Iš Lailos lūpų šis žodis skambėjo taip nederamai. Moteris žiūrėjo į vyriški, kuris mėgavosi, kad dabar jaučiuosi sutrikusi, o mano veidą puošė rūsti mina.
- Ir kas man iš to? – susiraukiau ir dvi poros akių įsmigo į mane. – Kas man iš to, jei aš pasirašysiu šią sutartį? – gan piktai paklausiau nenuleisdama nuo Gareto akių.
- Turėsi gerą gyvenimą. – ponas nusijuokė, bet Laila jį nužvelgė piktu žvilgsniu. – Žinau, kad tavo stipendiją nutraukė, o bendrabutį turi palikti per ateinančias tris savaites. Tad mano pasiūlymas toks, - vyras įdavė man lapą ant kurio didelėmis raidėmis buvo parašyta:
SUTARTIS
Aš, Tėja Soul, nuo 2014 metų vasario 3 – ios dienos iki 2015 metų vasario 3 –sios pasižadu dirbi Garetui Kolinsui.
PAREIGOS:
1. Mano pareiga viešumoje būti matomai tik su Aleksandu Kolinsu. Nuolat vaikščioti su juo į visus oficialius renginius bei leisti savo didžiąją dalį laisvalaikio su juo (Išimtis: mirtis, liga).
2. Mano pareiga, jaustis Kolinsų šeimos dalimi ir viešumoje atsiliepti apie juos tik pačiais geriausias žodžiais.
3. Mano pareiga dabintis Anos arba Aleksando Kolinsų išrinktais apdarais.
4. Man, Tėjai Soul, negalima niekam užsiminti apie šią sutartį.
5. Neturiu teisės atsakyti žurnalistams į klausimus nebent apie interviu buvo susitarta iš anksto su Garetu Kolinsu arba Aleksandru Kolinsu.

Aš, Garetas Kolinsas, įsipareigoju apmokėti Tėjos Soul mokslus visiems likusiems semestrams, taip pat kas mėnesį skirti jai sutartą sumą pinigų (suma bus sutariama per advokatą). Sutarties laikui pasibaigus pasižadu merginai išmokėti sutartą premija (premija bus aptariama per advokatą vos sutartis pasibaigs).
PASTABA. 1: Jei pirmoji ir ketvirtoji pareiga bus sulaužyta sutartis be jokių išimčių bus nutraukiama. Tokiu atveju Tėja Soul neturės jokių teisių reikalauti iš Gareto Kolinso sutartos sumos pinigų.
PASTABA. 2. Jei kitos sutarties pareigos bus pažeistos, bus imtasi kitų sankcijų (sankcijos bus aptariamos su advokatu).
Aš, ...................................., sutinku su sutarties sąlygomis.
Parašas: .............................
Mane, ......................................, tenkina šios sąlygos.
Parašas: ..............................

- Tai šiek tiek nesveika. – pareiškiau ir žiūrėjau į vyriški. Mane iš ties suglumino, kad dar vakar nenutuokiau apie tokius dalykus, o šiandien esu pasiryžusi suraizgyti savo parašą, kad tik galėčiau baigti mokslus.
Blogiausia, kad naktį šniukštinėjau apie Aleksandrą, o dabar turėsiu vaidinti jo merginą.
- Laila, manau, jie puikiai sutars. – vyras pareiškė moteriai ir atsisuko į mane. – Tai ar sutinki? – pakraipiau galvą į šonus ir kelis kartus sumirksėjusi linktelėjau. Blogiau jau tikriausiai nebebus. O, be to, Lulu mane išvadintu beprote jei atsisakyčiau tokios galimybės.
Vyras man padavė rašiklį ir aš nedvejodama ir tvirtai spausdama rašiklį suraizgiau savo parašą.
- Puiku. – vyras įdavė man kitą lapą, kur buvo pasirašęs jis, o saviškį susilankstė ir įdėjo atgal į švarko kišenę. – Padavėjau mums butelį šampano. – sušuko vyriškis ir plačiai nusišypsojo. – Aš laukiu kol jūs susipažinsite. – stebėjau šį vyrą ir svarsčiau ar čia man atrodo ar jam tikrai reiktų šiek tiek valdyti per greit besikeičiančias savo emocijas.
- Mieloji, nusiramink, juk metai labai trumpas laiko tarpas, o tu dar labai jauna. – Laila sušnabždėjo man į ausį. – Manau, per šiuos metus patirsi puikių nuotykių, kurie galiausiai kada nors kels šypseną. – Tikriausiai ji buvo teisi. Bet pasąmonė man vis kartojo, kad elgiuosi kvailai. Kad galiausiai pasigailėsiu savo tokio pasirinkimo ir nudegsiu.
- Bijau, kad pasigailėsiu. – nunarinau galvą ir supratau, kad aš dar nepaliečiau jau ataušusio maisto. Paėmusi šakutę ir peilį atpjoviau gabalėlį vištienos ir pradėjau jį stumdyti lėkštėje.
Garetas atsiprašęs trumpam pasišalino, nes pasak jo skambino labai svarbus klientas. Vis stumdžiau maistą ir galvojau, kad jei tėvas sužinotų man tikrai būtų galas. Juk aš jo šeimai ir taip padariau didžiulę gėdą, o dabar sumąsčiau veltis į žaidimus, kurie pasak mano proto visiškai nieko gero nežada.
- Kaip jautiesi? – Laila pastebėjusi, kad mano maistas net nepaliestas paklausė.
- Lyg būčiau pasirašiusi sutartį su velniu. – numykiau ir nunarinusi galvą į lėkštę. Mano mintys kažkur skraidė ir aš net padoriai negalėjau galvoti, kas gi nutiks per šiuos metus.