Save me (Išgelbėk mane)

XII. Save me (Išgelbėk mane)

ALEKSANDRAS

- Ką jis sau leidžia? – pasigirdo garsus tėvo riksmas už mano kambario durų. Nužvelgiau savo kambary ir išsiviepiau, kaip koks kvailys. Jaučiausi nugalėjęs. Visur mėtėsi mano rūbai ir man užkliuvo už akių sidabrinis pakabukas. Nuostabu. Paversiu tos kalaitės gyvenimą pragaru. Apkartinsiu jos kiekvieną minutę būnant su manimi. – Ne, Ana, šį kart manęs nesulaikysi. – tėvas įlėkė į mano kambarį ir pamatęs mane vis dar besivartantį lovoje sukando žandikaulį.
- Labas, - pasisveikinau vis dar plačiai besišypsodamas. – Atrodai įniršęs. Kas nors nutiko? – nerūpestingai paklausiau ir susiradęs ant žemės besimėtančius džinsus apsivilkau. Priėjęs prie veidrodžio perbraukiau kelis kartus suveltus plaukus ir ant savo ištreniruoto kūno pamačiau kelis nagų įdrėskimus. Iškart prisiminiau praeitą naktį:
„ – Atsiprašau. – Tėja tyliai sukuždėjo prisiglaudusi prie mano krūtinės. Nesupratau ką ji turi omeny, tad nieko neatsakiau merginai, tiesiog mėgavausi, kad ji švelniai pirštų galiukais glosto mano krūtinę. Jos prisilietimai kaip nieko kito maloniai degindavo mano odą.
Žiūrėjau į lubas ir svarsčiau, kaip dar šios merginos gyvenimą galėčiau apversti aukštyn kojomis. Nieko prieš ją neturiu, bet ji bus mano ginklas prieš tėvą. Galiausiai ji pati atsisakys sutarties sąlygų ir man nebereiks terliotis. Gausiu savo dalį palikimo ir Garetas galės susikišti savo kvailą kompaniją kur tik panorėjęs.
– Kodėl sutikai su mano tėvo pasiūlymu? – paklausiau vis dar žiūrėdamas į lubas. Jaučiau, kaip merginos kūnas įsitempia nuo tokio mano klausima, tad stengiausi sulaikyti šypseną.
- Juk žinai tiesą, tai kodėl klausi? – vos girdimai sušnabždėjo ir vis pirštų galiukais braukė per mano krūtinę.
- Nes noriu, kad man pasakytum tu. Noriu išgirsti, kad tau rūpi tik pinigai ir niekas daugiau. – viena ranka perbraukiau jai per plaukus ir galiausiai paėmęs vieną sruogą ėmiau sukti sau tarp pirštų. Žinojau, kad ji sutrikusi ir mėgavausi tuo, mėgavausi, kad ją skaudinu."
- Aleksai, ar tu bent jau mane girdi? – piktai užrėkė tėvas pažadindamas mane iš prisiminimų.
- Mhm, - numykiau ir atsisukau į tėvą. Jis vilkėjo tamsiai mėlyną kostiumą bei baltus marškinius, kurie buvo šiek tiek prasagstyti. Nepakenčiau minties, kad aš toks panašus į jį. Šviesiai žalios akys buvo primerktos, o žandikaulis sukąstas. „Tėvo kopija" prisiminiau mamos žodžius ir sudrebėjau.
- Visų pirma aš tau uždraudžiau lenktyniauti, o visų antra, ką tu ten veikiai su Tėja? – piktinosi atkišęs man laikraštį, kur pirmajam puslapį puikavosi mudviejų nuotrauka. Mudu stovėjome visai netoli mano motociklo, kurio turėjau atsikratyti prieš metus laiko. Bučiavau merginos kaklą, net nuotraukoje galėjau matyti, kaip ji virpėjo iš malonumo.
- Mudu tik pasilinksminom, nieko rimto. Beje, puiki nuotrauka, gal gali paskambinti redaktoriui ir paprašyti jos originalios kopijos? Būtų nuostabi dovana Tėjai. – pašaipiai pareiškiau ir paėmęs iš tėvo laikraštį perskaičiau antraštę: „Paslaptingoji Aleksandro Kolinso mergina nebe tokia ir paslaptinga.". Nusijuokiau ir greit perskaičiau straipsnį, kuriame rašoma, kad Aleksandras Kolinsas, tai yra aš, pagaliau suvystytas. Cha, aš suvystytas? Nieku gyvu. Niekam dar nepavyko to padaryti ir Tėja tikrai nėra ta mergina.
- Šiandien vasario 3 – čioji, tad pasistengsiu nekreipti dėmesio į tavo visus išsišokamus iki šiandien, bet prisimink sutartį, jei bent viena taisyklė bus sulaužyta nukentėsi tu, o ne aš. – tėvo veidą papuošė klastinga šypsena. – Ruoškis, motina, nori dar padėti tau išsirinkti marškinius, kad tiktų prie merginos suknelės. – suniurnėjo nužvelgdamas mano krūtinę. – Tikiuosi tu su ja nemiegojai. – kuo rimčiau pareiškė, o aš išsišiepiau kaip kvailys.
- Tėti, jei prieš labdaros vakarą surengtume mudviem su Tėja fotosesija bei interviu „People" žurnalui? Prieš kelias dienas man jie skambino ir teiravosi ar nenorėčiau papasakoti mudviejų istorijos? – išsišiepiau ir aš, mačiau, kaip tėvas primerkia akis. – Tereikia, kad Tėja čia pasirodytų kelios valandos prieš labdaros vakarą. – pareiškiau sunėręs rankas ant krūtinės.
- Nežinau, ką tu sumąstei, bet negalvok, kad rasi išeiti išsisukti. – pareiškė ir dingo iš mano kambario.
Pavartęs akis nuslinkau į dušą, kad galėčiau pabūti bent kelioms minutėms su savimi. Tėvas tikrai pasiruošęs laikytis savo tikslo, tad man reikia nesveikai gero plano, kad sugebėčiau jį apžaisti. Tėja, nors ir žavi mergina, negalėčiau jos įsivaizduoti prie savęs. Gal jos veidas ir tyras, bet galvoje tikrai velniai žino kas dedasi, o man tokia mergina tikrai nereikalinga. Mėgstu tokias, kurios pasiduoda lengvai ir greitai. Permiegi, jei geras seksas pažaidi savaitę ar dvi, o vėliau ir vėl leidiesi į medžioklę. Na, taip dėl tokios, kaip Tėja galėjau palaukti ir dar kelis mėnesius, nes galiausiai man ji atsibos ir aš pamiršiu, kad ji pasamdyta kalė. Tikriausiai jau dabar turėčiau su ja elgtis šaltai, kad po mėnesio ar daugiau galėtume vienas ant kito išsikrauti ir pasimėgauti nesveikai geru pykčio seksu.
Išėjęs iš dušo savo kambaryje radau mamą su keliais pavyzdžiais marškinių. Pavarčiau akis ir nuslinkęs prie drabužinės greit apsivilkau treningines kelnes.
- Aleksai, ką manai apie šią persikinę spalvą? – atkišusi man niekuo neišsiskiriančią oranžinę spalvą paklausė. – Manau, ji tikrai puikiai tiks prie Tėjos suknelės. Atspalvis labai panašus.
- Mam, koks skirtumas? Rengsiuosi juodą smokingą ir baltus marškinius, puikiai tiks. – paprieštaravau ir susiradęs savo telefoną pamačiau pilną praleistų Damjano skambučių. Velniava po lenktynių turėjome susitikti pas Greisoną ir gerai pasilinksminti. Vaikinams nieko nesakiau apie Tėja ir tėvo planą sugadinti man gyvenimą, tad pats paskutinį vakarą norėjau gerai pašėlti ir nusitašęs su kuo nors permiegoti. Negaliu neigti, kad su Tėja buvo visai nelinksma, bet ją turėsiu matyti vos ne kas dieną ateinančius metus ir ką aš sau galvojau leisdamas jai užsikarti man ant kaklo. Dabar apie seksą su visiškai nepažįstama mergina galiu atsisveikinti ilgam.
- Aleksai, tu labai išsiblaškęs. Imk šituos ir net nebandyk dėvėti baltų marškinių. Už valandos vairuotojas atveš Tėja, tad būk pasiruošęs.– pareiškė ir pabučiavusi į skruostą dingo iš mano kambario.
Vos ji uždarė duris ir susiradęs Damjano numerį telefono ekrane, paspaudžiau skambinti. Laukiau kelis pyptelėjimus, kol jis teikėsi pagaliau pakelti:
- Ką tu veikei su ta kale? – užrėkė ir aš net krūptelėjęs šiek tiek atitraukiau telefoną nuo ausies.
- Palauk, ką turi galvoje? – pasiteiravau ir nuo grindų paėmiau Tėjos pakabuką. Buvau visai jį pamiršęs. Pavarčiau tarp pirštų angelo formos pakabuką ir šiek tiek nustebau. Ant jo buvo kitoje pusėje išgraviruota: Mano Angelui. Tėtis.
- Ką tu veikei su kažkokia kale ant laikraščio viršelio? – užrėkė į telefono ragelį, taip priversdamas mane sutrikti. Jam niekuomet nerūpėdavo su kuo aš miegu. – Išvykau tik dviem metams, o grįžęs tave randu kažkokį pasikeitusį. Ji tavo mergina?. – putojosi man net neleisdamas įsiterpti. „Mano mergina", tai taip keistai skamba, visiškai netinka prie manęs.
- Ką tu nori tuo pasakyti? – nusijuokiau. – Mano mergina, na, taip. Koks skirtumas? – pasiteiravau.
- Nieko. – numykė ir padėjo telefono ragelį. Sutrikęs vis žvelgiau į Tėjos pakabuką. „Nenoriu nukentėti" prisiminiau merginos žodžius. Kažkas man kuždėjo, kad ir aš nenoriu, kad ji nukentėtų. Bet ne mano kaltė, kad mergina atsirado ne pačiu tinkamiausiu laiku mano gyvenime. Gal tikrai kitomis aplinkybėmis būtų smagu su ja pasižaisti, bet dabar privalau viską padaryti, kad ji nutrauktų sutartį.
Žvilgtelėjau į laikrodį. Velnias, jau turėčiau būti pasiruošęs. Susiradęs savo juodą smokingą bei mamos paliktus marškinius viską apsirengiau. Užsidėjau laikrodį ir pasikvepinęs odekolonu jau ruošiausi eiti iš kambario, bet kažkas pasibeldė į duris. Nustebau, nes tėvai dažniausiai nieko nesakę įsiveržia į mano kambarį. Sesuo taip pat ne išimtis. Pravėriau duris ir mano kūnu nulėkė milijonai virpuliukų.
- Tėja.. – sužiopčiojau. Mergina nedrąsiai pakėlė į mane akis. Jos akys buvo paraudusios? Nužvelgiau merginą ir stengiausi kuo giliau kvėpuoti, nes mergina atrodė pritrenkiamai. Tėja vilkėjo ilgą tokios pat spalvos suknelę kaip ir mano marškiniai, ties koja buvo skeltukas, kuris apnuogino jos dailias kojas. Ant merginos apnuogintų pečių kritiko ilgos garbanos. Nuo kada ji turi tokius ilgus plaukus? Merginos kaklą puošė nuostabus vėrinys prikaustydamas dėmesį ties krūtimis. Sumirkčiojau akimis, nes jos akys buvo kaip niekad išraiškingos. Pirmą kartą tikrai žinojau, kad ji man galiausiai taps ne žaisliukas. Bet aš privalau susilaikyti, privalau laimėti. – Kekšyte. – kvailai išsišiepiau, nustumdamas į šalį susijaudinimą, kurį pajutau vos ją išvydęs.