"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<12>>

<Zayn>

Atsisveikinęs su Ashley, pasukau link parko kuriame susitarėme susitikti su Niall. Žinau, kad pažadėjau sau, kad stengsiuosi dėl Em, tačiau kai sulaukiau Ashley žinutės, neatsispyriau, o tuo labiau, kad Em nuo manęs ryte pabėgo nepalikusi jokios žinutės. Priėjęs parką dairiausi blondino, kai pamačiau jį sėdinti su kažkokia tamsiaplauke. Nu ką, jau spėjo nusikabint kokią kekšę. Nusijuokiau nuo savo minčių ir patraukiau link jo.
-Niall?- pašaukiau.- Em??- sutrikęs paklausiau pamatęs, kad tai ji.
- Sveikas Zayn,- abu vienu metu ištarė ir nusijuokė, kas man nebuvo visiškai juokinga.
-Ką čia veikiat?- paklausiau.
-Atėjau susitikti su savo vaikinu,- Em nutraukė Niall, kai jis žiojosi kažką pasakyti.
-Niall tavo vaikinas?- susiraukiau.

<Emily>

-Ką čia veikiat?- paklausė Zayn.
Nusprendusi paerzinti jį ir atsilyginti už jo šiandieninius veiksmus, nutraukiau Niall.
-Atėjau susitikti su savo vaikinu,- ištariau ir nusišypsojau kuo tikresne šypsena.
-Niall tavo vaikinas?- susiraukė Zayn.
-Taip,- ištariau ir paėmiau Niall už rankos.
-Tai kam pasikvietei mane, jei susitikai su savo mergina?- susierzinęs Zayn kreipėsi į Niall, pabrėždamas du paskutinius žodžius.
-Norėjau jus supažindinti,- ačiū dievui įsijautė Niall.
-Tai, kad mes jau pažįstami,- sumurmėjo Zayn.
-Zayn, kodėl neatsivedei savo merginos?- dar labiau pradėjau erzinti jį, o jis tik suspaudė kumščius.
-Aš neturiu merginos,- sušnypštė.
-Tikrai? O kaip ta blondinė su kuria tave šiandien mačiau besibučiuojantį?- paklausiau apsimesdama nustebusi.
-Tai ne tavo reikalas,- sušnypštė ir apsisukęs nuėjo. Kai jo jau nebesimatė atsisukau į Niall, kuris laukė paaiškinimo.
-Aš labai atsiprašau, kad įvėliau tave į tai,- atsidusau.
-Nieko tokio,- nusijuokė.- Tai iš kur jūs pažįstami?
-Susipažinau su juo dar pirmą dieną atvykusi čia. Vakar ėjau su juo į pasimatymą, nuo kurio niekaip negalėjau išsisukti, o šiandien mačiau kaip jis laižėsi su kažkokia peroksidine,- nusipurčiau.
-Ar tu pavydi?- nusijuokė jis.
-Ne, tiesiog labai susinervinau,- sumurmėjau.
-Tačiau jis pavydi.
-Ką? Nemanau...
-Patikėk manim, aš jį pažįstu, mačiau kaip jis reagavo sužinojęs, kad mes "pora",- nusijuokė ir ties žodžiu "pora" parodė kabutes.- Tau jis patinka?- paklausė.
-Ne. Jis tik žaidėjas, o man tokie ne prie širdies.
-Na, aš irgi vienas iš jų,- nusijuokė.
-Bet tu kitoks,- susiraukiau supratusi, kad pradeda lyti.
-O šūdas,- tyliai nusikeikė jis.- Teo!- pašaukė jis ir prie jo pribėgo mažas berniukas.
-Labas mažuti,- švelniai pasisveikinau su juo.
-Labas,- nuraudo ir prisispaudė prie Niall jis, o mes nusijuokėme.
-Na, mums jau metas. Gal tave pavešti?- paklausė jis lietui pradedant stiprėti.
-Būtų neblogai,- šyptelėjau ir patraukėme prie jo mašinos.
-Galbūt duosi savo telefono numerį?- paklausė jis, kai jau stovėjome bendrabučio aikštelėje.
-Žinoma,- pasakiau ir padiktavau jam savo telefono numerį.
-Iki pasimatymo,- šyptelėjo jis.
-Iki, ačiū, kad parvežei,- šyptelėjau ir išlipau iš mašinos. Lauke jau lijo kaip iš kibiro, todėl nors bėgau į bendrabutį, vistiek buvau visa šlapia.
-Smagiai pasibuvai su savo vaikinu?- išgirdau susierzinusį balsą už savęs, kuris mane išgasdino.

Kadangi prasidėjo niekam nelaukti nauji mokslo metai, į dieną įkelsiu tik po 1 ar 2 dalis, nes laiko turėsiu žymiai mažiau, o ypač atsižvelgiant į tai, kad pradedu eiti jau į 10 klasę ir teks laikyti egzaminus.
Laukių nuomonių, meiles ❤