"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<2.16>>

Pasijunkit dainą :)

<Zayn>

Tyla.
Nežinia.
Laukimas.
Ašaros.
Skausmas.
Visa tai tęsiasi jau kelias valandas. Sėdim baltame ligoninės koridoriuje ir laukiam. Laukiam, kol sušiktas daktaras išeis iš operacinės ir kažką pasakys. Kol prakeiktai sužinosiu, kas nutiko mano mažutei. Kas nutiko Em. Ašaros rieda mano skruostais, kurie nuo to jau pradėjo perštėti, tačiau aš nebesistengiu jų nuvalyti, nes žinau, kad tai nepadės. Girdžiu tik laikrodžio tiksėjimą, kuris mane jau seniausiai įkyrėjo, ir savo mintis. Mintis, kurios baigia mane pribaigti. Tačiau aš nepasiduosiu. Aš negaliu. Aš turiu tikėti, kad jai viskas gerai ir kad jos neprarasiu.
Po ilgo laiko tarpo, tylą nutraukė prasiveriančios durys. Žaibišku greičiu atsistojęs pripuoliau prie daktaro.
-Emily Harlen artimieji?- paklausė.
-Jos pavardė Fox,- piktai pasakiau.
-Atleiskite, bet dokumentuose nurodyta...
-Tiesiog sakykite ar jai viskas gerai,- sušnypštė Harry. Negalėjau pakęsti jo buvimo čia, tačiau žinojimas, kad Em jis yra svarbesnis už mane, vertė mane tvardytis.
-Ar ji vartojo kažkokius vaistus?- pagaliau ištarė.
-Nemanau,- papurtė galvą Ellė.
-Taip,- sumurmėjo Harry.- Ji gėrė migdomuosius.
-Tuomet viskas paaiškinama. Panelei pasireiškia šalutinis poveikis nuo migdomųjų ir kaip nurodyta jos medicininėje kortelėje, tai įvyksta nebe pirmą kartą.
-Ar jai viskas gerai?- paklausiau man labiausiai rūpimo klausimo.
-Labai apgailestauju, tačiau pacientė dabar labai sunkios būklės. Daugiau nieko pasakyti negalime, telieka tik laukti,- ištarė ir atsiprašęs praėjo pro mus.
Jaučiau, kaip jau aprimusios ašaros vėl byra man iš akių. Atsirėmęs į šalia esančią sieną, nuslydau ja, rankas atremdamas į kelius ir jas panardindamas plaukuose.
-Ji gėrė migdomuosius?- prabilo Ellė.
-Taip,- išlemeno Harry.- Ji niekaip negalėjo užmigti, todėl paprašė manęs migdomųjų...
-Ir tu jai juos davei?- sušnypščiau atsistodamas. Jis linktelėjo, taip sulaukdamas smūgio į veidą.
-Viskas per tave!- užšaukiau gergdžiančiu nuo ašarų balsu.
-Zayn, nurimk,- ramino Luke.
-Ne. Tai per šitą suskį ji dabar tokios būklės! Tai tu kaltas!- toliau šaukiau ir norėjau vėl trenkti, tačiau Harry pavyko išsisukti, dėl nuo ašarų sulieto vaizdo.
-Raminkis Zayn,- sulaikė mane Luke.
-Ne! Viskas per tave!- vėl užšaukiau ir bandžiau ištrūkti.
-Aš žinau!- pakėlė balsą Harry.- Tu galvoji, kad man ne sunku, žinant, kad tai aš kaltas dėl to? Dėl manęs ji dabar kenčia, tu manai aš sau dėkoju?!- taip pat užšaukė. Ištrūkęs iš Luke rankų nebetrenkiau Harry. Mačiau, kad jis gailisi, todėl stengiausi valdytis. Atsisėdau ant suolelio, galvą atremdamas į sieną, ir vėl pasiruošiau suknistam laukimui.
-Aš atsiprašau,- sumurmėjo Harry, atsisėsdamas šalia.
-Tu nežinojai, kad taip nutiks, neatsiprašinėk,- papurčiau galvą ją nuleisdamas.
-Ne...- pradėjo, tačiau jį nutraukė garsūs pypsėjimai iš Em palatos. Greitai čia pradėjo lakstyti seselės ir daktarai, o aš vis bandžiau išsiaiškinti, kas vyksta.
-Kas po velnių čia vyksta?- surikau kažkokiam daktarui į veidą.
-Nieko negaliu pasakyti, laukite daktaro,- greitai sumalė ir įlėkė į palatą. Po maždaug valandos pagaliau pasirodė ir minėtasis daktaras.
-Gal po velnių paaiškinsite kas čia vyksta?- paklausiau.
-Panelė Emily pateko į komą.

Pasistengėte su komentarais ant praeitos dalies, todėl pasistengsiu ir aš :) Būtų malonu ir dažniau sulaukti jų tiek daug :)