"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<3.4>>

-Zayn!- dar kartą surikau įsiverždama į vonią.
-Šūdas, Em,- nusikeikė pamatęs atstatytą pistoletą priešais jo akis.
-Kas čia po velniais?!
-Pistoletas?- apsimetinėjo durneliu.
-Haha, labai juokinga Zayn. Aš nesu tokia durna, kad nežinočiau, kaip atrodo pistoletas. Ką jis veikia mūsų namuose?
-Tai čia tikriausiai...,- numykė bandydamas jį paimti iš mano rankų, tačiau aš greitai atsitraukiau jam nespėjus to padaryti.
Žiūrėjau į jį klausiamu žvilgsniu laukdama pasiaiškinimo, bet jis tylėjo lyg žemę pardavęs. Viršūnė! Mečiau į jį tą prakeiktą rankšluostį, be kurio galbūt niekada nebūčiau sužinojusi, kad mūsų namuose yra pistoletas, kurį padėjusi ant spintelės, apsisukusi išėjau. Nuo pakabos nusikabinau suknelę, užsidėjau ją, susitvarkiau plaukus ir nuėjusi į virtuvę įsipyliau stiklinę vandens. Vis dar negaliu suvokti to, ką pamačiau. Mažais gurkšneliais gėriau vandenį, tikėdamasi, nors truputį nusiraminti.
-Em,- į virtuvę įsiveržė jau apsirengęs Zayn.
-Važiuojam?- paklausiau nutraukdama jį.
-Em, leisk man...
-Aš klausiau ar važiuojam?- nutraukiau jį.
Tikrai nežadu dabar klausytis jo sapalionių.
Jam linktelėjus atsistojau jį aplenkdama ir išeidama laukan. Įsėdusi į mašiną prisisegiau saugos diržą ir visą kelią žiūrėjau pro šoninį langą. Nenoriu jo net akyse matyti.
-Labas vakaras,- dirbtinai nusišypsojau duris atidariusiai Trishai.
-Užeikit vaikai. Eikit į svetainę, visi jau ten,- linktelėjau.
Trishai nuėjus į virtuvę, pajutau Zayn suimant mano ranką.
-Em, aš galiu tau viską paaiškinti,- viltingomis akimis žvelgė į manąsias.
Jos tokios užburančios. Ne Em, turi laikytis savo.
-Ne čia Zayn, nenoriu pyktis tavo tėvų akyse,- papurčiau galvą ištraukdama ranką ir nueidama į svetainę.
Su visais apsimestinai laimingai pasisveikinau ir radusi laisvą vietą atsisėdau. Zayn žinoma atsisėdo šalia manęs, nes daugiau laisvų vietų nebebuvo.
Visą vakarienę šnekėjausi su visais, išskyrus Zayn. Jis visaip bandė atkreipti mano dėmesį, tačiau aš nereagavau į jį ir manau visi tai pastebėjo.
Pavakarieniavus, kaip visada su malonumu padėjau Trishai sutvarkyti stalą.
-Em, kas vyksta tarp jūsų su Zayn?- maloniai paklausė man dedant į lėkštes į spintelę.
-Na...- numykiau nežinodama ką pasakyti, tačiau jos žvilgsnis reikalavo tiesos.- Mes susipykome.
-Kas nutiko?- susirūpinusi paklausė atsisėsdama prie stalo ir prašydama mane padaryti tą patį.
-Nežinau ar turėčiau tai pasakoti,- mano žodžius pertraukė mano pačios čiaudulys.
-Peršalai?- tarė Trisha pridėdama ranką man prie kaktos.
-Ne, ne, man viskas gerai,- šyptelėjau.
-Na nepasakyčiau, tu visa degi,- išsigandusi tarė.
-Tikrai?- palietusi kaktą supratau, kad ji tikrai nemeluoja.
-Padarysiu arbatos,- jau stojosi, tačiau suėmiau jai už rankos, taip ją sustabdydama.
-Nereikia, jau važiuosim namo,- šyptelėjau.
-Na tada namuose būtinai išgerk arbatos, vaistų ir iškart į lovą,- kaip tikra mama nurodė ji.
Nusijuokiau palinksėdama ir atsisveikinusi nuėjau ieškoti savo ponulio Zayn.
-Važiuojam?- pamatęs mane jis įsidėjo telefoną į kišenę ir palinksėjęs nusekė paskui mane į mašiną.
Kelionė namo be galo prailgo, nes visą kelią mašinoje tvyrojo tyla. Be to, jaučiausi labai mieguista ir sušalusi, tačiau neparodžiau to Zayn. Nemanau, kad jis iš viso tai pastebės, juk jis turi daug svarbesnių reikalų, jeigu jau namuose laiko pistoletą.
Sustojus kieme pirma išlipau iš mašinos ir nuėjau vidun. Išgėrusi vaistus nuo temperatūros, nusimaudžiau ir nuėjau miegoti.
Po nežinia kiek laiko, tačiau tai buvo tikrai ne valanda, o kur kas daugiau, pajutau rankas apsivejančias mane.
-Nelįsk, Zayn,- piktai ištariau, tačiau jis manęs neklausė ir dar labiau prisispaudė mane prie savęs.
Patraukusi jo rankas nuo savęs, bandžiau toliau miegoti, tačiau jis vis tiek neatstojo.
-Aš tau neaiškiai pasakiau?- suurzgiau.
Išlindusi iš jo gniaužtų išlipau iš lovos ir pasiėmusi pagalvę bei pledą išėjau iš kambario. Girdėjau savo vardą, tačiau nereagavau į jį. Nuėjusi į svetainę įsitaisiau ant sofos ir jau buvau bepradedanti užmigti, kai pradėjo žaibuoti. Krūptelėjau labiau susigūždama. Laukia smagi naktelė.

PATI NĘSAMONINGIAUSIA DALIS, KURIĄ ESU PARAŠIUSI.