"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<2.10>>

<Zayn>

Vaikščiodamas mąsčiau apie savo Em, nors ji elgiasi kaip visai kitas žmogus, aš žinau, tiesiog jaučiu, kad galiu užkariauti ir šią Emilės asmenybės pusę. Buvau tikras, kad padarysiu viską, kad sužinočiau kas nutiko mano mergytei ir kad ją susigrąžinčiau. Taip bevaikštant išgirdau verkimą, o pasukęs galva į tą pusę pamačiau Vanessą. Kadangi nieko neveikiau, nusprendžiau prieiti ir paklausti kas nutiko. Priėjęs paliečiau jos petį, taip atkreipdamas jos dėmesį.
-Kas nutiko?- paklausiau jai atsisukus. Ji į mane pažiūrėjo savo ašarotomis akimis ir man jos net pagailo, nors ji man ir nepatinka.
-Em su Harry mane įžeidinėjo,- tyliai sumurmėjo ir net nepajutau, kaip ji jau stovėjo apsikabinusi mane. Nežinodamas kur dėti rankas, tiesiog pradėjau glostyti jos nugarą.- Ypač Em. Ji manęs nekenčia, nors aš bandau su ja susibendrauti juk ji mano pusseserė,- toliau kalbėjo.
-Vanessa nurimk,- ištariau ir norėjau atsitraukti nuo jos, tačiau ji tik dar labiau mane prisispaudė, tad ranka perbraukiau per jos plaukus bandydamas nuraminti ją.
-Aš tik norėjau susipažinti su tuo garbanotu vaikinu, o jie mane išvadino Loch Nesso pabaisa ir liepė dinkt iš akių,- ištarė ir aš vos susilaikiau nesusijuokęs nuo jos pravardės. Guosdamas ją, pabučiavau jai į kaktą iš įpratimo, nes taip darydavau ir su savo seserimis.

<Emily>

Eidami su Harry daug kalbėjomės, tapome tikrai gerais draugais. Beįeinant į kavinukę nusipirkti kavos, mano dėmesį patraukė pora stovinti kitoje gatvės pusėje. Jie buvo apsikabinę ir geriau įsižiūrėjus pamačiau, kad jis jai pabučiuoja kaktą. Šyptelėjau, nes tai atrodė tikrai mielai, bet vaikinui pasukus galvą į mane, šypsena dingo iš mano veido. Ten stovėjo Zayn. Apsikabinęs Vanessą ir bučiavo jai į kaktą. Pajutau kaip mano galva pradeda suktis ir akyse pamačiau kažkokius vaizdus.

"Ėjome atgal į bendrabutį ir mano žvilgsnį patraukė matyta figūra.
-Ten Zayn?- paklausiau Ellės.
-Tikriausiai, eime pasisveikinsim,- čiupo ji man už rankos ir ėmė temptis mane link jo. Nespėjus mums prie jo prieiti, Zayn pamatęs kažkokią blondinę pamojavo jai ir priėjęs įsisiurbė jai į lūpas.
-Manau, kad šiuo metu jam nereikia mūsų kompanijos,- sumurmėjau ir nuėjau į kitą pusę."

Atsipeikėjau Harry rankose ir lėtai pasukusi galvą į kitą gatvės pusę, kur stovėjo Zayn, pamačiau jį atbėgantį link mūsų.
-Tau viskas gerai?- išsigandęs paklausė Harry.
-Aš... Aš nežinau,- sumurmėjau ir bandžiau atsistoti, tačiau Harry manęs nepaleido.
-Em! Em, tau viskas gerai?- susirūpinęs pribėgo Zayn.
-Tai ne tavo reikalas,- piktai ištariau ir sukaupusi daugiau jėgų, atsistojau. Nežinau ką aš katik mačiau, tačiau tai buvo tikrai tikroviška. Per daug tikroviška, kad tai būtų tiesa.
-Eime, tau reikia pailsėti,- rūpestingai ištarė Harry ir man palinksėjus suėmė mano ranką ir pradėjo vesti namų link. Likusį kelią tylėjau, nes bandžiau suprasti kas tai buvo. Tai lyg prisiminimas, tačiau jis buvo man nematytoje vietoje ir nežinau kas toji blondinė. Bet Zayn ją pabučiavus aš jaučiau nusivylimą. Nejau jis man tikrai anksčiau kažką reiškė? Man reikia sutikti su ta mergina, kuri buvo kartu su manimi prisiminime. Kuo ji vardu? Ak taip, Ellė.

Žinau, kad dvi dienas nebuvo dalies ir aš labai dėl to atsiprašau. Visiškai neturiu laiko, o ir šią dalį parašiau su pagalba. Kada kita dalis tikrai negaliu pasakyti. Galbūt ją gausit rytoj, gal poryt, o gal tik už dviejų dienų.
Laukių nuomonių xxx