"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<2.18>>

<Emily>

Tamsa ir kažkoks spengimas visai netoliese. Tai buvo viskas ką aš jaučiau. Sukaupusi visas likusias jėgas atsimerkiau, prieš akis išvysdama per daug akinančią baltą šviesą, todėl greitai teko vėl užsimerkti. Po truputį pripratusi prie šviesos, atsimerkiau apsidairydama. Kaip supratau, buvau ligoninės palatoje, o šalia lovos sėdėjo Harry. Harry? Kodėl čia sėdi ne Zayn?
-Harry?- pagaliau prabilau. Jis greitai pakėlė žvilgsnį nuo grindų iki manęs ir jo veide pasirodė nuostaba.
-Emily? Tu pabudai,- išsišiepė suimdamas mano ranką.
-Kur Zayn?- paklausiau vienintelio man rūpimo klausimo.
-Zayn?- susiraukė, taip suglumindamas mane.- Jis neseniai išėjo.
-Kodėl aš čia?
-Tu buvai komoje,- nedrąsiai ištarė.
-Komoje?- nustebau.
-Aš paskambinsiu jam,- ištarė ir atsistojęs išėjo į koridorių. Sėdėjau bandydama prisiminti, kas nutiko ir kodėl Harry šitaip sureagavo man paminėjus Zayn.

<Zayn>

Visas uždusęs įlėkiau į ligoninę ir greitai atsidūriau prie jos palatos durų. Plačiai jas atvėręs įėjau į vidų, pamatydamas visus susirinkusius aplink Em lovą. Em akys rodos prasimerkė dar plačiau, kai ji pamatė mane.
-Zayn,- tyliai ištarė. Priėjau prie jos atsisėsdamas ant šalia esančios kėdės. Ji mėgino atsikelti iš lovas, tačiau jai nelabai sekėsi, nes ji buvo per daug silpna.
-Nesikelk, tu per daug nusilpusi,- pasakiau tai, ką galvojau.
-Tada gal gali pagaliau pasilenkti?- pavartė akis. Pasimetęs palinkau arčiau jos, o ji rankas apvyniojusi aplink mano kaklą, pabučiavo mane. Iš pradžių buvau labai pasimetęs, bet galiausiai atsakiau į bučinį. Aš taip buvau pasiilgęs šito. Mus nutraukė kažkieno krenkštelėjimas, todėl atsitraukiau.
-Tu prisimeni?- paklausiau.
-Ką prisimenu?- susiraukė.
-Na, viską,- pasimečiau.
-O ką aš turėjau būti pamiršusi?
Atsisukau į visus, kurie buvo pasimetę ne mažiau nei aš. Nejaukią tylą nutraukė pro duris įžengęs daktaras.
-Kaip jaučiasi panelė? Beje jūsų čia per daug,- ištarė prieidamas prie prie Em lovos, kol visi stovėjo kaip stovėję.
-Aš... Gerai,- ištarė Emily.
-Nieko neskauda?
-Ne,- papurtė galvą.
-Kokį įvykį paskutinį atsimenate?
-Buvome Zayn tėvų namuose. Susipykome, aš išėjau, o vėliau tik tamsa,- prikando lūpą. Visų veiduose pasimatė nuostabą, kas privertė Em dar labiau sutrikti.- Kas?- paklausė.
-Em, tai buvo prieš beveik tris metus,- tyliai ištariau.
-Ką?- kiek garsiau ištarė.
-Tą vakarą tu dingai. Mes tave sutikome Londone po dviejų su puse metų ir tu mūsų neprisiminei. Tau pradėjo patikti Harry, tu sužinojusi, kad tavo tėvai nėra tikrieji tavo tėvai, apsigyvenai pas mus. Negalėdama užmigti, išgėrei migdomųjų, nuo kurių tau pasireiškė šalutinis poveikis ir mėnesį laiko pragulėjai komoje.

Žinau, kad trumpa dalis, bet ji man labai sunkiai rašės :/