"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<30>>

Ryte atsibudau, o Zayn vis dar miegojo. Išsiropštusi iš lovos nusiprausiau ir apsirengusi nulipau laiptais žemyn.
-Sveiki,- pasisveikinau su visais virtuvėje.
-Ššš,- tildė mane Harry, pirštus pridėjęs prie smilkinių.
-Kažkam pagirios,- tyliai nusijuokiau. Kadangi aš išgėriau visai nedaug, galvos skausmas buvo labai mažas, o jaučiausi pakankamai gerai.
-Kas nori valgyt?- paklausiau atsirėmusi į stalą.
-Aš,- sumurmėjo Niall.- Tik prižadėk daugiau taip nešaukti.
-Gerai gerai,- vėl nusijuokiau ir pradėjau daryti blynų tešlą.
-Labas rytas,- pasigirdo suirzęs Zayn balsas, kai išsitraukiau keptuvę.
-Labas,- sukikenau supratusi, kad ir jo savijauta ne kokia. Priėjęs jis pakštelėjo man į lūpas ir atsisėdo prie stalo.
-Skanaus,- ištariau padėjusi lėkštę su blynais ant stalo. Visi puolė valgyti lyg būtų nevalgę kelias dienas. Nusijuokiau ir visi atsisuko į mane.
-Jūs gal kelias dienas nevalgėt?- pasakiau tai ką galvojau.
-Tu juokauji?- išplėtė akis Niall.- Aš nepavalgęs ilgiau nei tris valandas mirčiau,- sumurmėjo susikišdamas dar vieną blyną į burną. Visi nusijuokė iš jo žodžių ir toliau kibo valgyti.
-Gal pažiūrim kokį filmą?- pasiūlė Louis, kai visi pavalgė.
-Gerai, žinoma,- visi sutiko ir nuėję į svetainę įsitaisė ant sofos ir fotelių. Įpusėjus filmui mano telefonas supypsėjo ir atrakinusi jį pamačiau žinutę nuo nežinomo numerio.

"Sveika mažute :) Gal nori susitikti? Edvard xx"

Susiraukiau perskaičiusi žinutės tekstą. Mažutė? Rimtai? Ačiū dievui Zayn nematė ką jis parašė. Kadangi buvau jo pasiilgusi, norėjau su juo susitikti, tačiau visas tas jo "mažutes" praleidau pro akis.

"Labas. Aš ne mieste, gal rytoj?"

"Žinoma :) Lauksiu parke 15h xx"

Greitai sulaukiau atsakymo tačiau nieko neatrašiau.
Baigę žiūrėti filmą dar šiek tiek pasišnekėjome, tačiau apie 17 valandą nusprendėme važiuoti namo. Beveik visą kelią pramiegojau, nes jaučiausi tikrai pavargusi, todėl net nepajutau kaip greitai grįžome.
-Mažute, jau grįžom,- išgirdau tylų Zayn balsą.
-Mhm,- kažką numykiau ir bandžiau toliau miegoti. Zayn nusijuokė ir išlipęs iš mašinos apėjo ją, atidarydamas keleivio dureles. Paėmęs mane ant rankų pradėjo mane nešti į bendrabutį. Pajutau minkštą lovą po savimi ir įsitaisiusi vėl užmigau.
-Labas rytas,- išgirdau kimų Zayn balsą ir gavau trumpą bučinuką į lūpas.
-Jau rytas?- sumurmėjau.
-Taip, jau septinta valanda,- sukikeno.
-Septinta?- greitai pramerkiau akis apsidairydama. Buvau Zayn kambaryje ir tik su jo marškinėliais.
-Tu mane nurengei?- prisimerkusi pažiūrėjau į jį.
-Tau būtų buvę nepatogu miegoti su džinsais,- gynėsi jis.
-Ačiū,- sukikenau ir pakštelėjau jam į lūpas. Išlipau iš lovos ir užsitraukusi džinsus ant kojų, atsisveikinau ir nuėjau į savo kambarį persirengti ir pasiimti knygų.
Kelios paskaitos buvo kartu su Zayn, todėl nebuvo taip nuobodu. Per paskutinę paskaitą gavau žinutę nuo Edvard.

"Labas xx 15h parke?"

"Sveikas, taip"

Buvau visai apie tai pamiršusi, todėl po paskaitų greitai grįžau į bendrabutį. Pasidėjusi knygas išėjau į parką. Likau nevalgiusi, nes kitaip būčiau pavėlavusi, todėl mano nuotaika buvo gan subjurusi.
-Sveika,- nusišypsojo atsistodamas nuo suoliuko Edvard ir apsikabindamas mane.
-Labas,- šyptelėjau.- Gal eime į kokią kavinę? Mirštu iš bado,- nusijuokiau.
-Žinoma,- atsakė jis.
Visą laiką prašnekėjome apie senus laikus ir daug prisijuokėme.
-O prisimeni, kai Ellos kieme užkasei dėžutę su žemėlapiu, tikėdamasi, kad kas nors ją ras?- pasakė Edvard nusijuokdamas.
-Taip,- juokdamasi atsakiau.
-O link ko vedė tas žemėlapis? Jūs su Ella taip niekam to ir nepasakėte.
-Link dar vieno žemėlapio mano kieme, kuris atveda prie pirmo žemėlapio,- nusijuokiau. Niekuomet nesupratau, kodėl mes su Ella taip padarėme, tačiau tuomet mums buvo tik po 10 metų ir tai atrodė linksma.- Ką gi, manau man jau metas,- pasakiau pastebėjusi, kad jau 19 valanda.
-Žinoma. Aš tave palydėsiu,- šyptelėjo. Sustojome prie bendrabučio įėjimo atsisveikinti.
-Buvo tikrai smagu,- nusišypsojau.- Kada išvyksti? Gal galėtume dar kada susitikti?
-Kitą savaitę. Jei tik norėsi,- nusišypsojo.
-Tai iki,- nusišypsojau.
-Iki,- šyptelėjo ir apsikabino mane atsisveikindamas, tačiau jam atsitraukus pajutau jo lūpas ant savųjų.

Už šią dalį turit būt dėkingos GeguciukasMaistinga, nes ji pasiūlė idėjų ką rašyt :) Laukiu nuomonių ❤❤❤