"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<3.1>>

<<Po metų>>

-Ne, šita mane storina,- suirzusi ištariau ir dar kartą išgirdau merginų atodūsį. Vėl grįžau į matavimosi kabiną ir užsidėjau kitą ką tik Ellės atneštą pūstą suknelę. Atitraukusi užuolaidas, kaip ir visada buvau nužvelgta keleto žvilgsnių, prie kurių jau senai pripratau, ir atsistojusi priešais veidrodžius nužvelgiau save.
-Prašau pasakyk, kad šita tau tinka,- suurzgė Waliyha.
-Aš nežinau...- sumurmėjau apsisukdama.
-Na gi, Em, jūsų vestuvės jau po mėnesio, o tau neįtinka nei viena suknelė, juk šita atrodo tobulai,- išgirdau žodžius iš Ellės lūpų.
-Nu tu pažiūrėk, atrodau kaip kokia Pelenė, betrūksta karietos iš moliūgo!- jau susinervinsu surikau ir susiėmiau už galvos.
-Ramiau, Em,- nusijuokė Doniya, su kuria pagaliau pradėjau sutarti.- Tiesiog eik pasimatuok kitą.
-Aš jau nebežinau ką besimatuoti...
-Šitą,- į rankas man kažką įbruko Waliyha, o aš jau nebežiūrėjusi, kokia ji, nuėjau pasimatuoti.
-Tobulai,- sumurmėjo Ellė, man pasirodžius prieš jas.
Nesitikėdama tokio gero vaizdo, kaip ji apibūdino, žvilgtelėjau į savo atvaizdą ir savo veide išvydau mažą šypsėnelę. Tikrai, ji atrodė labai gražiai. Aptempta, be petnešėlių, su skeltuku ant dešinės kojos. Keletą kartų apsisukusi priešais veidrodį, išgirdusi begalę liaupsų, kaip ji man tinka, galiausiai apsisprendžiau.
-Man dar reikia batelių,- priminiau sėsdama į mašiną.
-Žinom!- atsakė visos choru, kas privertė mane nusijuokti.
Tikriausiai visos atmintinai žino man reikalingų daiktų sąrašą. Paskutiniu metu aš apie tai tik ir bekalbu. O va štai Zayn, kaip nenuostabu, visiškai nusispjaut, kaip atrodys salė, kokios bus gėlės, muzika ir panašiai. Kostiumą jis nusipirkęs jau seniausiai, o man, kaip jis pats sakė, leidžia viskuo pasirūpinti. Ir visai nesvarbu, kad tai yra be galo sunku ir kad tai reikalauja daug kantrybės.
-Grįžau!- surikau įžengusi į namus ir su alkūne užtrenkdama duris, kadangi mano rankos buvo užimtos.
Bandant nusimauti alinančius aukštakulnius, prieš akis išdygo mano išsigelbėjimas.
-Pasiilgau tavęs,- į lūpas sumurmėjo Zayn apdovanodamas saldžiu bučiniu.
Iš mano rankų paėmęs daiktus, nurodė man eiti į virtuvę. Plaukus besileisdama iš tvirtai surišto kuodo, po truputį pėdinau ten, tikėdamasi kaip visada rasti stalą "puošiančią" picą ar kitokį užsakytą maistą, tačiau šįkart likau nustebinta. Virtuvė buvo apšviesta keletos žvakių, stalas subtiliai papuoštas skaniai kvepančiu maistu bei vyno taurėmis. Pajutau švelnias rankas apsijuosiančias mano liemenį ir atodūsį į kaklą, sukeliantį milijoną šiurpuliukų visame kūne.
-Kas čia?- šyptelėdama prikandau lūpą ir atsisukusi į jį ištariau.
-Staigmena,- sukikeno Zayn.- Tu per daug įsitempusi. Atrodo lyg visas gyvenimas suktųsi aplink mūsų vestuves, nors vakarui negalvok apie tai.
-Gerai,- sukikenau pabučiuodama jį.
-Pirma maistas, tada galėsi valgyti mane,- pakštelėjęs į lūpas stumtelėjo mane į stalo pusę.
Suurzgiau, tačiau vistiek atsisėdau, nes buvau išbadėjusi. Galbūt Zayn ir teisus, man reikia pailsėti.
-

Kaip sekėsi?- paklausė.
-Radau,- išsišiepiau.
-Tikrai? Nemeluoji?- nustebęs paklausė. Sukikenau papurtydama galvą, taip patvirtindama, kad tai tiesa.- Stebuklas,- sukikeno.
-Žinau, maniau jau teks eit su džinsais,- pavarčiau akis.- O kaip tu?
-Kadangi šiandien darbą baigiau anksčiau...- Zayn nutraukė skambutis į duris.
-Kažko laukei?- susiraukiau.
-Ne. Einu atidarysiu,- suurzgė išgirdęs netylantį skambutį.
Įtemptai stengiausi išgirsti, kas ten, tačiau po keletos minučių sulaukiau sutrikusio Zayn virtuvėje.
-Kviečia tave.

Spėkit kas čia!
Grįžau, tačiau nežinau ar bus minčių ir pakankamai laiko, todėl dalių dažnai nesitikėkit.

Net pirma dalis kažkokia nesąmoninga, bet noriu nuomonių ar išvis tęst čia kažką :D

Myliu, bučiuoju xx