"Lonely" [Lithuanian fanfiction story]

<<18>>

Praėjo jau 5 dienos nuo to įvykio naktį. Nesulaukiau jokių žinių nei iš Niall, nei iš Zayn. Kadangi dabar penktadienis, tai šiandien vyks vakarėlis, o Ellė su Luke jei neisiu pati, mane ten nuneš. Nusprendusi, kad nemokamo transporto man nereikia, teko ten nueiti pačiai. Vakarėlis vyko to paties Harry namuose, kaip ir praeitą kartą. Praėjus porai valandų, aš tebuvau išgėrusi tik vieną puodelį sidro, nes gerti visiškai neturėjau noro. Dairydamasi name Ellės, ant peties pajutau ranką. Atsisukusi pamačiau garbanotų plaukų, žalių akių vaikiną.
-Sveika. Tu Emily?- paklausė manęs jis.
-Sveikas. Tiesiog Em. O tu...- nutęsiau.
-Harry.
-Aa, tai čia tavo namai.
-Aha,- nusijuokė.- Už 20 minučių prie tavo bendrabučio kambario tavęs kaikas lauks,- mirktelėjo akį garbanius ir nuėjo. Nespėjau nei paklausti iš kur jis tai žino, nei kas ten bus. Tačiau ar taip ar taip jau žadėjau eiti namo, todėl apsisprendžiau nueiti pasižiūrėti kas ten bus. Niekur nepamačiusi nei Ellės, nei Luke, parašiau merginai žinutę, kad išeinu. Kai jau buvau prie bendrabučio, pradėjau jaudintis ir vos nepersigalvojau grįžti į vakarėlį, tačiau supratusi, kad nėra dėl ko jaudintis, įžengiau į bendrabutį. Prie savo kambario pamačiau vaikiną. Juodų plaukų vaikiną. Ir spėkit kas jis toks? O gi Zayn Malik.
-O, kas pasirodė,- pašaipiau pasakiau ir susikryžiavau rankas ant krūtinės.
-Emily...- nutęsė jis.- Aš atsiprašau,- sušnabždėjo.
-Dėl ko? Dėl to, kad vieną dieną buvai su manimi, o kitą dieną jau buvai su kažkokia kale, ar dėl to, kad užsipuolei niekuo nekaltą Niall?- vos ne užšaukiau aš.
-Dėl visko,- atsiduso.- Aš turiu tau daug ką paaiškinti.
-Nereikia Zayn,- nutraukiau jį.- Beveik visą savaitę mane ignoravai, o dabar jau nori pasiaškinti. Tiesiog palik mane ramybėje,- sušnabždėjau ir įėjau į savo kambarį. Užtrenkusi duris, nuslydau jomis atsisėsdama ant žemės. Kodėl jis tik dabar nori pasiaiškinti? Šitiek laiko mane ignoravo, o dabar jau nori kalbėtis. Net nepastebėjau kaip pradėjau verkti, o vėliau tai peraugo į kūkčiojimą. Verkiau apsikabinusi kelius, paskendusi savo mintyse ir ašarose. Galiausiai supratau, kad man reikėjo išklausyti Zayn, o ne dar labiau jį atstumti, todėl nusiraminusi nusprendžiau nueit pas jį ir išklausyti. Atidariusi duris, ant žemės pamačiau voką. Kolidorius buvo tuščias, todėl pasilenkusi paėmiau jį. Ant jo spausdintinėmis raidėmis buvo užrašytas mano vardas. Nusivaliusi visas ašaras nuo veido ir įsijungusi kambaryje šviesą, atplėšiau jį. Vis bijojau ištrauktį popieriaus lapą, kuris buvo voko viduje, tačiau sukaupusi visą drąsą, padariau tai. Išlankščiusi lapą, pradėjau skaityti.

"Emily,
Labai tikėjausi, kad išklausysi mane, tačiau buvau pasiruošęs ir šitokiam variantui. Pirmiausia turėčiau tavęs atsiprašyti, bet pradėsiu ne nuo to.
Pirmą kartą išvydęs tave, nemaniau, kad viskas pasisuks šitokia linkme. Maniau, kad tai bus dar vienas nakties nuotykis, tačiau giliai širdyje, kaip kokia mergina, visada troškau surasti tikrąją gyvenimo meilę. Tačiau niekuomet nerasdavau tinkamos merginos. Bet tavyje, įžvelgiau kažką kitokio. Kažką, ko neturi kitos merginos- ką turi tik tu viena. Iš pradžių stengiausi tavo dėmesį atkreipti įprastais būdais. Tačiau tam nepavykus, dar labiau įsitikinau, kad tu išskirtinė. Pakviečiau tave į pasimatymą. Deja, jis buvo klaikus. Kaip tu ir pastebėjai, vieta į kurią tave buvau atsivežęs, buvo tikrai banali. Tu dėl visko buvai teisi. Dėl to, kad pasimatymas buvo banalus ir taip pat dėl to, kad aš esu žaidėjas. Tačiau dėl tavęs norėjau pasikeisti. Viena mano klaida- sugadino viską. Išdulkinęs Ashley, praradau ir taip mažą tavo pasitikėjimą manimi. Pamatęs tave su Niall ir sužinojęs, kad jūs pora- nuliūdau. Taip pat ir supykau. Norėjau tavęs tik sau. Tačiau prieš tavo valią negalėjau nieko daryti. Galiausiai nusigėriau, apsiverkiau kaip kokia mergaitė ir tuomet supratau, kad negaliu tavęs taip lengvai paleisti. Nusprendęs tuoj pat su tavimi pasikalbėti ir vėl pamatęs jus su Niall kartu, dar labiau įtūžau. Prisigalvojau dalykų, kurie paprastai niekuomet nebūtų šovę į galvą. Apšmeižiau Niall. Savo draugą. Nežinau kas man tuomet užėjo, tačiau tikriausiai mane valdė alkoholis ir... pavydas. Tau pasakius, kad jūs ne pora, atrodo lyg akmuo nuo širdies nusirito. Išsiblaivęs net pats nesupratau kaip aš galėjau taip prikalbėti, todėl man buvo gėda net pažiūrėti į tave. Ignoravau tave. Stebėjau, tačiau neištariau nei žodžio. Mačiau kaip tau sunku. Mačiau juodus ratilus po akimis nuo nemigos ir žinojau, kad prie to prisidėjau ir aš. Nežinojau ar dėl to kaltas Niall, todėl nusprendžiau su juo pasikalbėti. Jis pasakė, kad tu "metei" jį. Palikai jį, sakydama, kad tarp jūsų nieko nebus. Tačiau jis suprato, kad aš tau rūpiu. Vien dėl to jis daugiau nesusisiekė su tavimi. Jis žinojo, kad tau skaudu, tačiau nenorėjo dar labiau apsunkiti tavęs. O aš bijojau. Bijojau ir vėl suklysti ir visam laikui prarasti tave. Galvojau ką tau pasakyti. Apsisprendęs vis neišdrįsdavau. Vis bijojau, lyg koks įsimylėjęs paauglys. O tuomet supratau, kad toks ir esu. Įsimylėjęs tave. Ir bijantis tai pripažinti lyg paauglys. Atleisk man. Dėl visko. Kad įskaudinau tave, kad nemokėjau pripažinti kaip tu man rūpi. Kad negalėjau pasakyti, kad myliu tave tau į akis.
Zayn."

Laiškas buvo šlapias nuo mano ašarų. Niekaip negalėjau patikėti tuo, ką perskaičiau. Jis myli mane. Zayn. Myli. Mane. O aš... Aš myliu Zayn.

Ilgiausia mano parašyta dalis :) Nepergreitai viskas? :D Laukiu nuomonių ❤❤