Taisyklės, kad jas laužytum.

27 dalis.

***Evos pozicija***

Ėjau mišku ir mąsčiau apie Danielio žodžius. 

***Prieš 20 minučių***

Sėdėjome terasoje ir žiūrėjome vienas į kitą.

-Eva, noriu būti toks kaip tu,-lėtai ištarė.

Šiek tiek pasimečiau.

-Koks?-susiraukiau.

-Noriu būti vampyru.

Žiūrėjau į jį kiek sutrikusi. 

Skaičiau, kad vampyru galiu paversti bet ką. Jis bus tik paprastas vampyras. Jei jis nori tapti toks pats kaip aš, turime padaryti kraujo apsikeitimo ritualą. Bet vampyrą turiu būti pavertusi aš.

-Danieli, ar tu supranti, ko nori?-susiraukiau.

-Jei mes būsime kartu, tu būsi tokia pati jaunutė, o aš sensiu. Matysi, kaip aš mirštu. Aš to nenoriu. Noriu būti toks pats stiprus kaip ir tu. Noriu būti vampyru. Gal net tokiu, kaip tu,-nenutraukė žvilgsnio nuo mano akių.

-Aš neleisiu tau tapti monstru!-sušukau.

-Tu laikai save tokia?-jis kiek susiraukė.

Nutilau. Ar laikau save monstre?

-Aš pagalvosiu,-pašokau iš vietos ir nubėgau į mišką.

*******

Atsisėdau prie medžio ir pasirėmiau nugara į jį. 

Žinoma, noriu su juo būti ilgą laiką. Gal ir nebloga mintis, bet... Net nežinau, kodėl yra tas bet. Tiesiog labai abejoju, ar tai gera mintis. Ypač kai visos raganos dabar noriu mano mirties.

-Tu dvejoji,-netikėtas balsas mane kiek išgąsdino.

Pašokau ant kojų ir pažiūrėjau į nelauktą svečią. Tai buvo mano metų mergina, kuri buvo velniškai matyta.

-Kas tu per viena?-sušnypščiau.

Įlindau į jos galvą.

Nudėk ją. Nudėk ją...

-Negi nepameni?-sukikeno.

Te šou prasideda.

Paralyžius.

Ji sustingo. Jos akys išsiplėtė ir lakstė iš vieno kampo į kitą.

-Čia yra raganų,-nusigando ji.

-Taip. Viena prieš tave,-sušnypščiau.

Ji susiraukė.

-Esu naujausiosios kartos vampyrė. Turinti raganiškų galių, kurios yra stipresnės už jas kokius šimtą kartų. Ne tą nudėti atėjai,-sukikenau.

Ji perbalo. Mačiau, kaip bandė pajudėti, bet tikrai jai neišdegs.

Skausmas.

Ji pradėjo žviegti.

-Nudėsiu tave,-sušnypščiau.

Ugnie, ateik pas mane, į mano rankas.

Pajaučiau šilumą delnuose. Apsisukau ant kulno, švystelėjau delnus sau už nugaros ir išgirdau, kaip mergina sužviegia.

Ačiū, ugnie.

Šiluma nuo mano delnų dingo. Per petį pažiūrėjau į merginą. Jos kūnas jau buvo juodas. 

Pavirsk į pelenus. Tegul vėjas išnešioja.

Kaip panorėjau, taip ir atsitiko. Jos jau nebeliko. Užtvirtintais žingsniais išėjau iš miško. Ramiai grįžau namo ir radau Danielį sėdintį terasoje.

Sustojau jam už nugaros. Jis lėtai pakėlė galvą ir žiūrėjo į sieną.

-Gerai. Padarome tai,-lėtai pasakiau.

***Po trijų dienų***

Staiga jis atmerkė akis. Jos spindėjo labiau, nei įprastai. Jo oda buvo baltesnė, o judesiai greitesni ir grakštesni. 

Danielis lėtai atsisėdo ir pakraipė kaklą.

-Sveikas nustojęs senti ir perėjęs į kitokį gyvenimą,-švelniai šyptelėjau.

Jis pasižiūrėjo į mane ir išsišiepė.

-Dabar mes esame tokie patys,-atsistojęs, priartėjo prie manęs ir saldžiai pabučiavo.

Jis atsitraukė ir surėmė mūsų kaktas.

-Ar tikrai nori būti lygiai toks pat, kaip ir aš?-lėtai paklausiau.

-Ne. Noriu, kad mano mergina būtų tokia vienintelė,-lėtai pasakė.

-Tavo mergina?-išsišiepiau.

-Ar tapsi mano mergina ir tik mano?-žiūrėdamas į mano akis paklausė.

-Taip, žinoma, Danieli,-sukikenau ir pabučiavau jį.

-Eva!-kažkas bėgdamas į rūsį rėkė.

Mes atsitraukėme vienas nuo kito ir stebėjo įėjimą.

Į patalpą atbėgo Džo.

-Kas buvo?-susiraukiau.

-Ta mergina...kurią nužudei...ji buvo tavo sesuo...

Naujoji dalis :) Tikiuosi, kad patiko :) Laukiu jūsų VOTE, komentarų ir iki kitos dalies:

Wolf-in-the-dark. xx ♥♥♥