Taisyklės, kad jas laužytum.

4 dalis.

Padariusi namų darbus, kurių visiškai nesupratau atsipučiau. Nekulniavau į vonią ir nusimetusi visus nepatogius rūbus palindau po dušu. Nusisausinau kūną ir susisukau į minkštą rankšluostį. Nusivaliau visą makiažą, susirišau netvarkingą kuoduką. Iš stalčiau išsitraukiau apatinį trikotažą ir apsivilkau treningus, vilnonias koines ir paprastą juodą maikutę. Atrodžiau gražiai, bet labai paprastai. Išėjusi iš vonios gavau žinutę. Mintimis.

Aš ją nudėsiu ir nepagalvosiu du kartus. Kad ir saugosit ją, aš ją nudėsiu. Jai nėra čia vietos. 

-Kas per šūdas?-sau pasakiau. Jis ar ji čia apie Taną? Na kam daugiau ką žudyti iš mano komandos?

Tana liks gyva! Tik per mano lavoną. Įsiūtau. Reikia surasti Tana ir ją prižiūrėti. Gal jai bus geriau gyventi su manimi? Kartu bus lengviau. Aš ją prižiūrėsiu ir tuo pačiu metu saugosiu. Tordai ir Heronai atveskite Tana pas mane. Į ją kažkas kesinasi. Ir greičiau, jei nenorite jos mirties! Jie greitai bus čia. Susinervinusi nubėgau į apačią,  nes išgirdau, kad Karen grįžo.

-Labas ma...-pradėjo Džeremis.

-Užsikišk minutėlei o Karen klausyk. Taną - mano draugę kesinasi nužudyti. O aš ją galiu apsaugoti. Ji privalo gyventi čia. Man nusispjaut - tu leisi man ar ne, bet ji bus čia. Žinoma, jei atvyks gyva. Jei ją nužudys tai tuo pačiu ir mane. Juk aš arši vapyrė. 

-Tai ta mergina su ugninias plausais?- domėjosi ji.

-Ta pati. Ar susitarėm?

-Manau, kad taip. Bet mums ir tau bus viskas gerai?-nerimavo ji.

-Aš ja pasitikiu.-atkirtau. Išgirdau dungtelėjimą mano kambaryje. Jie jau čia. Arba ne jie.

-Palaukite čia. Jei išgirsite grumtynių garsus - bėkite iš čia. Kuo toliau, bet ne į mišką. Lipkit į automobilį ir važiuokite į miesto centrą. Neigiamų atsakymų nepriimu.-susakiau savo salygas ir išsitraukusi iš kuprinės nusviestos į kampą pistoletą su medinėmis kulkomis pradėjau tipenti į savo kambarį. Buvau prie durų. Jas staigiai atsidariau ir nusitaikiau. Ten buvo ne Tana, o Rob.

-Po velnių! Ką čia veiki?- suraukusi antakius paklausiau, bet nenuleidau ginko, nes užuodžiau kažką dar kitą. Ir visai šalia.

-Pasiruošk gintis...,-sušnabždėjo jis. Supratau, kad jis čia - per prievartą. Aš susiraukiau ir atsistojau į puolimo pozą. Neužilgo iššoko keli medžiokliai ir puolė mane. Tai juokinga, nes jie buvo labai jau nesportiški. Išsisukau iš jų puolimo ir šoviau kelis kartus vienam ir staigiai kitam. Girdėjau kaip Karen suinkštė ir griebusi mašinos raktelius išbėgo į lauką. Mašina išvažiavo. Medžioklei guli negyvi, o Rob stovėjo lyg pabučiuotas.

-Aš tikrai to pats nedariau. Jū vadovas liepė. Ne, neliepė, o grasino. Tikrai Eva, atsiprašau.

-Svarbu, kad jie nudėti. Dabar sakai, Tana gyva? 

-Taip. Mačiau einant su dviem vaikinais mišku, bet jie greit dingo iš mano akiračio.- susiraukė jis.

-Šūdas...-mintys maždaug nuo pebėgimo iki nužudymo ar pagrobimo.- Kur tas klanas? Tas naujos sušiktas klanas? Man nesvarbu, jog tu mano draugas, bet jei nepasakysi, aš tave nudėsiu.- išspjoiau jam tiesiai į veidą.

-Eva.. Juk žinai, kad negaliu sakyti.

-Man nusispjauti, ar tu gali ar ne. Sakai dabar, Rob.- pistoleto vamzdį atsukau į jį. Jo Adomo obuolys sujudėjo.