Taisyklės, kad jas laužytum.

2 sezono 1 dalis.

***Evos pozicija***

-Dabar lėtai įkvėpk ir atsispirk nuo žemės,-aiškinau jaunai merginai ką daryti, jei nori aukštai pašokti.

Neseniai pas mane apsilankė mano apžvalgos būrys, kuris stebi visą Britaniją ir jei pamato kokį nors priešą, praneša man. Jie sakė, kad Kanada ir Brazilija, įtakingos vietos tiek raganoms tiek vampyrams, nėra patenkintos, kad atsirado hibridė

Dabar ruošiu savo armiją. Ją sudarys patys jauniausi vampyrai, kurie dar nelabai supranta, kad gali mirti ir jiems tai mažiausiai rūpi, visiški senoliai, kurių galios yra tokios stiprios, kad ant žemės paguldytų šimtus vampyrų ar raganų, bei vilkolakiai su kuriais, kaip nekeista, sudarėme taiką ir pasiruošėme vienas kitą ginti. Daug mąstau apie hibridų armiją, bet tai labai rizikinga. Prieš kelis mėnesius susiradau jauną merginą, ją paverčiau vampyre, atlikau kraujo jungimosi ritualą ir pasodinau ją į vienutę. Stebėjome ją, bet ji po kelių dienų mirė. Ranė pateikė vienintelę mirties priežastį - netinkamas žmogus. Iš jos negirdėjau naujienų jau savaites. Iš kelių vampyrų girdėjau, kad ji iki dabar tiria jos lavoną ir ieško atsakymo, koks žmogus tiktų.

-Mieloji...-pajaučiau rankas ant savo pilvo ir lūpas ant savo kaklo.

-Meškuti,-sukikenau ir atsisukusi į Danielį, jį stipriai pabučiavau.

-Kaip sekasi? Ar pavyko ką nors padoraus išmokyti?-pasišaipė jis.

-Ei, man ir Marijai labai puikiai sekasi. Ji jau moka apsiginti nuo raganų, nes sugeba mintyse sudarysi miglą, kuri neleidžia raganoms prasiskverbti į jos galvą, apsiginti nuo vilkolakių, puikiai bėgioja, bei puikiai šoka į aukštį. Dėl maitinimosi, tai kaip ir kitiems. Kaip pamišę,-atsidūstu.

-Įspūdinga. Man su vaikinais kiek sunkiau. Šalia mūsų treniruojasi Tana. Jai padeda Gregas. Jie ten bėgioja, šokinėja šokdyne, daro atsispaudimus ir panašiai, tai visi vaikinai į ją žiopso. Dabar padarėm pertrauką, nes nesugebu sutelkti jų dėmesio į save,-sunkiai atsiduso šis.

Per kelis mėnesius Danielis tapo lyderiu mūsų grupėje. Žinoma, mane aplenkti vargu ar įmanoma, bet už mano draugus jis geresnis ir stipresnis. Jo galia - nemirtingumas. Jo su jokiu kuolu nenudės, o verbena jam nesukelia jokia skausmo. Šaunu, tiesa?

-Aš einu pas juos. Tu keliauk pas merginas. Jų šiandien yra šimtas septynios. Tikiuosi susitvarkysi. Tau padės Džo ir Heronas. Nekraipyk savo dailaus užpakaliuko prieš jas, supratai?-nusijuokiau.

-Taip, bose. Nešk savo dailų veidelį pas hormonų kamuolius,-sukikeno jis ir nuėjo į didžiąją salę.

Nubėgau į stadioną ir sustojau priešais vaikinus.

Tiesa, įsigijome atokią mokyklą, joje viską sutvarkėme: įrengėme kambarius visiems vampyrams. Viename kambaryje gyvena 4 vampyrai. Yra merginų bei vaikinų sektoriai. Žodžiu mokyklą pavertėme vampyrų universitetu. Čia vedame net gi pamokas apie įvairius priešus bei pavojingas personas. Jiems čia labai patinka. 

Kitos išeities, kur sutalpinti šimtus vampyrų, nebuvo. Gal ir juokingai skamba: vampyrų universitetas, bet čia mes nesimokome matematikos ir panašaus šūdo, mes ruošiamės didžiuliam karui, kuris lems Britanijos vampyrų populiaciją. 

-Labas rytas. Girdėjau su treneriu Danieliu nemokate treniruotis, tad atėjau aš. Tik pamatysiu nors vieno vaikino žvilgsnį į Tanos užpakalį, darysite šimtą atsispaudimų ir apibėgsite dvidešimt ratų aplink stadioną, visi. Tad, pradėkime. 

***Po keturių valandų***

Vaikinai jau trečią kartą bėga dvidešimt ratų. O galvojo, kad juokavau. Prieš mane stovėjo Kasparas. Tai vaikinas, su kuriuo susipažinau Airijoje. Jis pirmas įstojo į mūsų 'universitetą' ir jis čia jau senbuvis. Išties puikus mokinys bei draugas.