Taisyklės, kad jas laužytum.

1 dalis.

Šiandien su gauja susirinkom miške. Mums ten patinka pašėlti nevaržomiems. 

-Eva, kur lekiam?- paklausė Gregas. Gregas labai protingas, sumanus bet nepastabus vaikis. Juodų kaip anglis plaukų, ir žydrų kaip dangus akių vakarėlių liūtas.

-Gregai, mes turim darbo. Aš užuodžiu,- pasakiau su vos matoma šypsena veide.

-Kviesk tada visus! Ko lauki,- pridusęs nuo greito bėgimo per mišką atkirto jis.

Visi atbėgat į miško vidurį. Užuodžiu, kad mūsų grobis čia. Staigiai atbėgat! Mintimis susisiekiau su kitais gaujos nariais. Su Gregu sustojome pačiame miško viduryje. Už kokių trijų minučių pridusę jau buvo čia visi nariai.

-Taip. Dabar klausot. Jie čia tuoj pasirodys. Duosim jems kelias minutes pabėgt nuo mūsų, o po to vykitės kas ką norit, bet vadas - mano. Kai jie bus čia, bus viskas aiškiau, ką turėjau omenį.- vadovavau jems, ką reikės daryti. ,,Susikausim'' su ,,Nordo'' gauja. Jie žmonės, bet nežino, kas mes esame. Bus linksma.

-O gal padarom, kad būtų linksmiau taip. Duodam jems pasirinkti kokiusu nori ginklus, kurios būsim sudėje į krųvą. Jie pasiima ginklų, o mes pasilinksminam. Ką manot?- pasiūlė Tana. Tana gudrioji mergina, kuri visada prigalvos visko, kad tik būtų linksmiau. Ji raudonų plaukų ir pilkų, bejiausmių akių savininkė. Smulkaus sudėjimo, bet stipri.

-Galim daryt ir taip. Man nesvarbu, svarbu nudėtu tuos niekšus.- bejausmiškai pasakiau.

-Oi bus linksma,- pasitrynė rankas Džo. Raumenų kalnas, rudų plaukų, žalių akių vaikinas.

-Atsibodo laukt,- suburbėjo blondinas, mėlynų akių vaikinas vardu Tordas.

-Štai jie ateina,- linksmai pasakė Tana.

-Aš einu prima, o jūs išpaskos. Bus baugiau,- nusijuokiau aš. Jie palinkčiojo galvomis. Kaip visada su didžiule šypsena veide eina į mūšį Heronas. Pilkšvų plaukų, stamboko sudėjimo ir rudų akių vaikinas.

-Pagaliau atvykote,- garsiau su paniekinama gaidele prabilau.

-Buvo sunkoka jus rasti, bet mes čia,- užtvirtintai pasakė gaujos vadas. 

-Na tada pradėkim. Mes jum leisim pasiimti ginklų, o tada 2 minutes pabėgti nuo mūsų. Kam pavyks pabėgti, tam labai pasiseks,- pasakiau, ir parodžiau ženklą, visiems sudėti savus ginklus. Tana padėjo du peilius ir vieną pistoletą. Heronas du pistoletus. Džo kaip visda savam stiliui - plaktuką padėjo. Nusijuokiau iš jo. Gregas numetė revolverį. Tordas parodė, kad nieko neturi. Aš padėjau savo draugą nemažą peilį ir pistoletą.

-Va jums ginklų kruva, imkit,- greitai pribėgo gaujos nariai ir pasiimė pistoletus, vienas tik plaktuką pasiimė. Vadas pasičiupo peilį, ir iš kart sviedė į mane. Peilis susmigo man į dešinė ranką, pervėręs odinę striukę. Iš traukiau peilį iš rankos. Žaisda jau pradėjo trauktis.

-Žinai, šitas švarkas nemažai kainavo,- pro sukastus dantis pasakiau.

-Bėkit, dabar,- paliepė Tordas. Visi dingo miške. Bet pasislėpti nuo mūsų neįmanoma. Vadas padelsė. Kai visi nariai išbėgo, tik tada tas pradėjo bėkti į miško gilumą.

-Dar minutę, ir vykitės, ką pasirinkot. Nebus sunku,- nusišypsojau aš.

-Aš tą storą imu, tu Tordai kur į dešinę varė. Gregai tas kur per viduriuką bėgo o Džo kur nuskuodė kairėn. Heronai imk tą, kuris pasiimė plaktuką,- pasakė Tana.

-Tinka mūm.

-Gerai. Šou prasideda. Bėgam!- surėkau aš. Visi išskuodė į savas puses, o aš ten kur vadeiva. Užšokau ant šakos ir pasdebėjau uždususį vyra. Nusišypsojau. 

-Lėtapėdis,- nusijuokiau ir prieš jį nusileidau ant žemės.

-Ką man darysi, a?- drebandčiu, bet pasitikinčiu balsu paklausė.

-Dabar tave nudėsiu.

-Ką moteriškė man padarys?

-Tu mane erzini,- pro sukastus dantis iškošiau. Jis jau žiojosi sakyti kažką, bet aš staigiai užšokau ant jo. Tas pargriuvo.

-Ką moteriškė padarys tau? Nudės už tuos, kam sukėliai skausmą. Ak, dar ir gerklę perkas,- šyptelėjau.

-Kas per vel..

Neleidau pabaigti, nes jis mane erzino. Tad perkandau jam gerklę ir pradėjau čiulpti jo kraują. 

Numečiau lavoną į krūmus. Nusivaliau nuo lūpų kraują.

Šauniai padirbėjom. Ryt laisva dienelė. Tikiuosi gyvų neliko. Vaideivos nebėr. Adios! Mintimis pasakiau draugams ir nuskuodžiau link namų. Bėgau pro ežerą, kuriame matėsi mėnulis. Prabėgusi jį pamačiau gretkelį. Greitkelio šonuose buvo kitas miškas. Prabėgau pievą ir į tą mišką. Bėgau gal kokias dešimt minučių, kol sustojau prie kiemo įvažiavimo. Atsidariau vartelius ir nuėjau prie durų. Jas atsirakinau.

-Aš jau namie,- užrėkiau.

-Labas, mieloji,- nusišypsojo Karen, bet šypsena greit baigėsi.- Tu kruvina. Eik į vonią ir nusiprausk, kol nepamatė Džeremis.- sukamandavo ji. Nuėjau į vonią, užrakinau duris. O Karen sakė tiesą. Buvau kruvina. Deam girl. Nusiploviau kraują. Nusivlkau švarkėlį. Pažiūrėjau skylė. Viskas, į šiukšlyną. Žaizdos nebebuvo. Dar pastypsojusi prie veidrodžio išėjau į kalbarį. Kambaryje radau Džeremį? Ką jis čia veikia?

-Ką po velnių tu čia veiki? Kiek kartų sakyt, kad tau čia negalima?- pradėjau pykti.

-Ji mane paliko...- garbanotų rudų plaukų vaikinukas sukūkčiojo.

-Džeremi... Atleisk, tikrai nežinojau. Bet kodėl?- susikrimtusi dėl rėkavimo paklausiau.

-Aš jai atsibodau...- sušniurkštė jis.

-Ta kvaiša tave metė vien dėl to, kad atsibodai!? Kvailė.

-Žinau,-nusišypsojo Džeremis.

-Neliūdėk, susirasi geresnę. Dabar eik nusiprausk po šaltu dušu. Atsigaivinsi iš kart. O po to griūk į lovą. O su Pene aš susitvarkysiu.

-Nenudobk jos. Na žinai, nenužudyk. Juk tu vampyrė.- nusijuokė jis ir nusivalė ašaras.

-Ha ha ha. Labai juokinga. O dabar marš į vonią.- surimtėjusi pasakiau.

-Gerai ponia.- nusijuokė jis ir išėjo. Nieko nelaukusi nuėjau į dušą, nusiprausiau, nusivaliau makiažą ir apsivilkau pižamą. Griuvau į lovą ir užmigau.

 P.s. Norėčiau nuomonių, jei kas skaitot :D Matot, prima istorija. Ir sakykit test, ar rašyt naują :) Ačiū :)