Taisyklės, kad jas laužytum.

21 dalis.

***Evos pozicija***

-Danieli?-nustebusi pažiūrėjau į jo išvargusį veidą.

-Kur tu buvai dingusi?... Galvojau, kad jau nebe pamatysiu tavęs...-priėjo arčiau manęs, bet aš greit pašokau ant kojų ir pažiūrėjau į jį, kaip į kokį kvailį.

-Klausyk. Suprantu, kad tu esi mano sielos draugas ir panašiai, bet galvoji, kad viskas užmiršta? Užmiršau, nes nemačiau tavęs ir savo draugų?-nusijuokiau,-nė velnio! Atsimenu tavo kiekvieną pasakytą man kandų žodį, tavo grubius prisilietimus, tavo pasišlykštėjusį žvilgsnį, tavo pasitenkinimo juoką. Galvoji viskas bus pamiršta, vien dėl to, kad esi mano sielos draugas, ir dar mes permiegojome miško vidurį? Danieli, čia ne filmas, o realybė. Kiekvienas scenarijų rašomės sau. Man atsibodo vis nukentėti nuo tavęs. Man atsibodo būnant su tavimi, neturėti konkrečios nuomonės. Man atsibodo pyktis. Man atsibodo tavo išsišokimai. Man atsibodo visad sėdėti ant adatos, ir laukti, kol kas mane užpuls. Atsibodo laukti tavo kito žingsnio, kurio taip ir nepadarai. Man atsibodo gyventi...-paskutinį sakinį sušnabždėjau.

-Eva, nedrįsk taip sakyti!-surėkė jis.

-Ką sakyti?-susiraukiau.

-Tau negali atsibosti gyventi!-surėkė jis.

-Danieli, čia ne gyvenimas, o bausmė visam amžinam gyvenimui! Kažkam tai nuostabus dalykas - būti vampyrų, o aš noriu normalaus gyvenimo! Noriu sukurti šeimą, susilaukti vaikų, juos auginti kaip normali motina, juos mylėti ir saugoti savo žmogiškomis jėgomis!-surėkiau,-noriu būti normali!

-Tu ir esi normali! Tu esi ideali! Gali sukurti savo šeimą, kad ir dvi šeimas! Tu nuostabi, Eva! Kaip tu to nesupranti?-pažiūrėjo man tiesiai į akis. Gyliai įkvėpiau ir užmerkiau akis. Reikia nusiraminti.

Saulele, kvėpuok.

Tai buvo Tana. Ji manau matė, kokia aš įsitempusi. Aš bet kurią minutę galiu pradėti žviegti.

-Ar normalu gerti žmogaus kraują? Normalu bėgioti nežmonišku greičiu? Normalu pakelti toninius daiktus? Normalu kaip pamišusiam lakstyti su kuolu ir badyti kitus?-nusijuokiau. Danielis nieko nesakė.-taip ir žinojau, kad aš teisi. Supraskit, aš noriu normalaus gyvenimo. Noriu vėl tapti žmogumi. Noriu būti laiminga,-nusivaliau ašarą.

-Tu nelaiminga su mumis?-susiraukė Džo.

-Ne. Aš esu laiminga su jumis, bet noriu gyventi, kaip žmogus,-šyptelėjau jam liūdnoka šypsena.

-Bet ar tai įmanoma? Turiu omenį - tapti vėl žmogumi?-susiraukė Tordas.

-Taip. Taip įmanoma,-atsakiau.

○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○•○

Kažkur Azijoje, gal būt Rusijoje, ar Japonijoje buvo mergina, kuri identiška Evai. Ji buvo jos klonas. Tik jos vardas buvo Eradnėja. Ji vampyrė, bet kaip ir Eva, trokšta tapti žmogumi. Eva žino, kaip atvirsti žmogumi. Te reikia susirasti savo kloną ir padaryti kraujo pasikeitimo ceremoniją. Tai atrodo nesunku, bet kaip susirasti kloną, jei nežinau, kur jis? Štai ką Eva darys. Keliaus į Aziją ir ieškos savo klonės. Savo vartų į žmogišką gyvenimą....

Na štai! Scenarijus pasisuko kita linkme! Jau turiu minčių kitoms dalims, tad atsilyginsiu už mėnesį nekėlimą dalies. Tikiuosi dalis patiks! Laukiu jūsų nuomonių, voitų ir iki kitos dalies, meilės!

Wolf-in-the-dark xoxo♥