Stebuklų saugotoja

1 skyrius (I dalis. Kalėdų košmaras)

~KALĖDŲ KOŠMARAS~

Atvėrusi krautuvėlės duris visų pirma užuodžiau cinamoną ir meduolinius sausainius. Senelis man sakydavo, kad taip kvepia Kalėdos. Tiksliau Kalėdų vaiduokliai, kurie buvo išdėlioti už prekystalio, trečioje lentynoje.

Greičiausiai dabar pagalvosite, kas čia per krautuvėlė? Kokie dar vaiduokliai? Bet nors ir pasakyčiau jos pavadinimą, jums niekas nepaaiškėtų.

"Stebuklų krautuvėlė" dirba visada. Nesvarbu diena ar naktis, šeštadienis ar sekmadienis, ši nepaprasta krautuvėlė visada buvo atidaryta ir pasiruošusi įvykdyti kiekvieno kliento norą.
Tik ne visi galėjo į ją patekti. Paprasti žmonės praeidavo pro šalį manydami, kad tai tik niekam nereikšmingas raudonų plytų namas. Taigi krautuvėlė pati pasirinkdavo, kas galėjo įeiti, o kas ne.

Susikėliau kojas ant kėdės ir pradėjau dėlioti kortas, kurios buvo šiek tiek neįprastos. Kiekvieną kartą ištraukus vieną kortą buvo galima pamatyti vis kitokį vaizdą. Tai panašu į artėjančių įvykių spėjimą. Taigi dabar kokią tik kortą ištraukdavau ant visų buvo pavaizduotos Kalėdos - sniegas, šiaurinė žvaigždė, dovanos po egle, Kalėdų giesmę giedantys vaikai ir daugelis kitų širdį šildančių dalykų.

Kai nereikėdavo mokytis, savo laiką leisdavau "Stebuklų krautuvėlėje". Čia paprastai lankydavosi mažai pirkėjų, tačiau senelis visada sakydavo, kad Kalėdų metu jų turi padaugėti. Juk tada ir vyksta didžiausi stebuklai.

Skambtelėjus virš durų pakabintam varpeliui, pakėliau akis. Į vidų tarsi šešėlis įslinko aukšta juodai apsirengusi moteris. Galvą ji buvo užsidengusi gobtuvu, todėl išsyk nepamačiau jos veido.

Ji sustojo prie prekystalio ir pažiūrėjo į mane. Pagaliau pamačiau tamsias lyg anglis nepažįstamosios akis.

-Kur Roderas?- nustebusi paklausė ji. Daugelis pirkėjų šitaip reagavo, kai vietoj mano senelio, išvysdavo mane.

-Jis...- Pažvelgiau į šaltas moters akis.- Jis mirė. Aš jo anūkė.

Iš paprastų žmonių po šitų žodžių būtų galima sulaukti paguodos, bet žmonės, kurie ateina į šią krautuvėlę, yra kitokie. Jie supranta paslaptingąjį kitiems nepažįstamą pasaulį.

Moteris nusiėmė nuo galvos gobtuvą. Rudi lyg dažuose pamirkyti banguoti plaukai nukrito jai ant pečių.

-Kedrija,- mąsliai prabilo ji. Nuo moters sklido toks šaltis, kad net privertė mane sudrebėti.- Taigi dabar tu rūpiniesi krautuvėle.

Nors tai nuskambėjo ne kaip klausimas, vis tiek linktelėjau. Man nepatiko, kad nepažįstamoji žinojo mano vardą, o pati nesiruošė prisistatyti. Žinoma, jau senokai apsipratau su keistais krautuvėlės klientais, tačiau ši moteris keitė aplinkoje tvyrančią energiją. Lyg krautuvėlę jos nenorėtų.

Nepažįstamoji apžvelgė krautuvėlę pajudindama lūpas tarsi nebyliai kažką sakytų, o tada prislinko taip arti prekystalio, kad net jutau jos kvėpavimą.

-Parodyk savo ranką.

Nesuvokdama, ką darau, tuoj pat ištiesiau jai delną. Ji švelniai paėmė mano ranką ir savo ilgu pirštu pradėjo kažką braižyti. Pajutusi, kad ranka pradėjo tirpti, greitai ją atitraukiau. Moteris išsišiepė parodydama nepriekaištingai baltus dantis.

-Jūs ko nors norėsite?- paklausiau. Šios moters buvimas krautuvėlėje mane trikdė. Niekada anksčiau nebuvau jos sutikusi ir norėjau, kad ji greičiau iš čia išeitų. Tikriausiai ir pati krautuvėlė to norėjo.

Keistuolė įsižiūrėjo tiesiai man į akis. Stengiausi atlaikyti žvilgsnį. Tada ji iš apsiausto kišenės ištraukė kažkokį ritinėlį.