Stebuklų saugotoja

6 skyrius

Tai buvo pirmasis Stebuklų krautuvėlės lankytojas šiais metais. Po Kalėdų paprastai klientų sumažėdavo, tačiau kiek man senelis pasakojo ir kiek aš pati dirbau, nėra buvę, kad stebuklų pirkėjai ilgam laikui nesirodytų.

Liesas vyras su pilku paltu, ilgu rudu šaliku ir skrybėle ant galvos žengė arčiau prekystalio. Jis buvo be galo aukštas, turėjo pasilenkti įeidamas vidun pro duris. Vyras tikriausiai labai retai lankėsi krautuvėlėje, nes neprisiminiau jo, kas šiek tiek atrodė keista. Tačiau kol kas mano instinktai nerodė jokių blogų ženklų, kad jis galėjo būti Piktasis.

Vyras nusiėmė kepurę ir padėjo ją ant prekystalio, kad galėtų išsitraukti iš palto kišenės sąrašą. Jis užsidėjo apvalius akinius ir permetęs akimis sąrašą, pažiūrėjo į mane.

-Prašyčiau sidabrinės lelijos žiedlapio, raudonųjų dulkelių, cinamono šaknies, fenikso plunksnos ir miego dulkelių,- vyriškis nuleido akis pasitikrindamas savo pirkinių sąrašą.- Ir, žinoma, medinės dėžutės su užkeikta spyna.

Paprastai man visiškai nekildavo smalsumas žinoti, kur pirkėjas ketina panaudoti stebuklingus pirkinius, tačiau šį kartą vėpsojau į aukštąjį vyriškį suspaustomis lūpomis, o mano galva bandė suprasti, kokius burtus galima pagaminti su šiais stebuklais.

-Aš galiu surasti,- džiaugsmingai pasisiūlė Lotusas, kurį jau buvau pamiršusi, kad jis stovi šalia manęs lyg kareivis.

-Palauk,- sušnypščiau sučiupdama Lotusą už riešo. Tuomet mandagiai nusišypsojau pažvelgdama į klientą.- Tuoj surasiu, ko pageidaujate.

Paskubomis nusivedžiau vaikiną prie lentynų ir stumtelėjau neva ieškodama reikiamų daiktų.

-Štai fenikso plunksnos,- tarstelėjo Lotusas keldamas ranką paimti raudonų plunksnų surištų į vieną ryšulį.

-Medinė dėžutė,- išpyškinau ir giliai įkvėpiau.- Žinai, kam naudojamos medinės dėžutės su užkeikta spyna? Sugauti košmarams.

-Nejau žmogus negali sugauti savo košmaro arba kam nors pagelbėti tai padaryti,- tarė Lotusas perbraukdamas ranka per švelnias plunksnas. Jis ištraukė vieną, o kitas padėjo į vietą.- Kedrija, tu per daug įsitempusi ir pameti protą vos tik išgirsti tai, kas susiję su košmaru.

Susikrimtusi nuleidau akis žemyn. Po to, kai sunaikinau savo košmarą, Košmarų motina daugiau nepasirodė. Tačiau juk negalėjo viskas imti taip ir nurimti. Tamsioji moteris pažadėjo atkeršyti Lotusui ir man, kad nepaklusau jos norams.

Visgi tikrai per daug ėmiau tai į galvą. Krautuvėlės gyvenimas ir toliau virė, o aš turėjau judėti kartu. Košmarų motina man nieko negalėjo padaryti, nes ji buvo per silpna be mano košmaro. Be to, savo pašonėje turėjau Lotusą, kuris žinojo, kaip susidoroti su šia blogybe.

Galiausiai surinkau likusius stebuklingus daiktus ir sudėjusi į popierinį maišelį padaviau aukštajam vyrui. Šis užsidėjo skrybėlę ir išslinko iš krautuvėlės daugiau netaręs nė žodžio.

-Jeigu tau reikia pagalbos, būtinai kreipkis į mane. Galiu padėti išvalyti dulkes ar ką nors nukelti nuo aukštesnių lentynų,- pasisiūlė Lotusas ir neva parodydamas, koks jis geras pagalbininkas, perbraukė ranka per lentyną sukeldamas dulkių viesulą, nuo kurio jis pradėjo kosėti, tad atsitraukė ir šyptelėjęs pažvelgė į mane.

Sudėjau rankas ant klubų ir pakreipiau galvą. Lotuso kompanija man netrukdė, tačiau jau buvau įpratusi dirbti viena. Be to, ir pačioje krautuvėlėje tada būdavo ramiau. Šeštojo Dvasių valdovo sūnaus buvimas čia darė šiek tiek neigiamos įtakos. Jis tarsi išdarkydavo Stebuklų krautuvėlės pusiausvyrą, dėl ko man pačiai būdavo sunku susikaupti. Lotusas tikrai nebuvo pratęs prie tokios ramybės.

-Dėkui, kad pasisiūlei, bet galbūt tau reikia šiuo metu būti kur nors kitur,- tariau nusišypsodama. Vėl užėjau už prekystalio ir atsisėdusi ant kėdės ištiesiau kojas.- Kol sulauksime naujo pirkėjo, gali praeiti nemažai laiko. Kažin, ar norėsi tūnoti vienoje vietoje nieko neveikdamas.

Paslapčia vyliausi, kad Lotusas užkibs ant kabliuko. Vaikinas pakreipė galvą tikriausiai bandydamas mane perprasti, bet jis aiškiai matė, kokia aš jaučiausi pavargusi. Ir tai buvo tiesa, nes sunaudojau daug energijos norėdama peržiūrėti nežinomus stebuklus. Jeigu jau buvau stebuklų saugotoja, man reikėjo su jais visai susipažinti. Senelis tikrai manimi didžiuotųsi matydamas, kiek pasistūmėjau į priekį.

-Tik pasistenk daugiau neišleisti jokių keistų padarų,- tarstelėjo rūpestingai šyptelėdamas Lotusas ir pradingo mano akyse.

Atsidusdama sudėjau rankas ant pilvo ir nuslydau kėdės atlošu. Jausdama komfortą palengva merkiau akis. Dar akimirką ir tikriausiai būčiau užsnūdusi, bet staiga skambtelėjo parduotuvės varpelis. Šoktelėjau išsibudindama nuo kėdės ir pasitikau naują klientę. Moteris su storais akiniais, kurie padidino jos žalsvas akis, apžvelgė krautuvėlę ir kelioms sekundėms pradėjo uostyti orą. Ji jau keletą kartų lankėsi krautuvėlėje ir visada pirkdavo sapnų gaudyklę bei mėlynas sapnų dulkeles.

-Laba diena,- pasisveikinau matydama, kad moteris vis dar kraipo nosį tarsi kažko ieškodama. Išgirdusi mano balsą ji atsisuko į mane. Moteriškė turėjo gelsvus purius plaukus, kurie buvo aprišti spalvinga skara palei kaktą. Ji vilkėjo ilgą nėriniuotą tamsiai žalią sijoną, o rankose nešėsi medžiaginį maišelį su išsiuvinėtais raštais.

-Sapnų gaudyklę ir mėlynų dulkelių,- paprašė ji aukštu balsu. Nusisukau paimti dulkelių, o tada nuo lango nukabinau sapnų gaudyklę. Kol lėtai sukausi prie moters, stebėjau, kaip ji suraukusi nosį žvilgčioja po krautuvėlę.

-Dar ko nors norėsite?- paklausiau žvelgdama į ją įtariai. Kiek atsimenu, ji dažnai uostydavo kvapus, tačiau nesielgė taip keistai. Tarsi čia būtų kažkas, kas neturėtų.

Moteriškė staiga krūptelėjo ir sužiuro į mane padidintomis akimis.

-Ačiū, tai viskas.

Ištiesiau rankas norėdama jai paduoti stebuklingus daiktus, kai netikėtai ji sučiupo man už riešų. Moters akiniai užrasojo ir apsiniaukė tarsi dangus. Išgąstingai trūktelėjau atgal rankas, bet ji laikė per tvirtai. Man nieko kito neliko, kaip tik laukti, kas bus toliau. Visgi galiausiai išvydau moters akis ir ji skubiai paleido mano rankas. Tuomet prikišo savo nosį prie mano veido ir pakreipė galvą.

-Purvas ir smarvė,- sušnypštė ji vos praverdama lūpas.- Blogis. Čia kvėpuoja blogis. Pelėsiai. Visur klampu.

-Ką tai reiškia?- suvapėjau. Jaučiau, kaip mano širdis daužosi lyg bažnyčios varpas.

-Sustabdyk tai,- paslaptingai sušnibždėjo moteris ir pasitraukė nenuleisdama nuo manęs akių. Ji buvo sukandusi dantis ir suspaudusi lūpas į plonytę liniją. Netrukus ji susidėjo sapnų gaudyklę ir dulkeles į medžiaginį maišelį ir skubiais žingsniais, kiek pasilenkusi tarsi saugodamasi, kad kas nors ant jos neužgriūtų, išskubėjo laukan.

Kaip tik tada nejučia kažkas tekštelėjo ant raudono medžio prekystalio. Nuleidau akis stebėdama tamsią dėmę. Pakėliau virpančią ranką ir paliečiau ją suvokdama, kad tai klampi masė. Netrukus priešais mano nosį nutįso dar vienas juodas lašas. Tarsi mano kaulai būtų surakinti atsargiai pakėliau galvą. Tuo metu ledinis šaltis pakirto mano kojas, o ausyse pradėjo spengti. Ant krautuvėlės lubų telkšojo nemaža juodos masės klampynė. Ji nežymiai plėtėsi skleisdama savo tamsų nuodą.

Rodos, pagaliau suvokiau, apie ką kalbėjo ta keistuolė. Pro krautuvėlės plyšius smelkėsi blogis.