Lyg akimirka

3 skyrius

Jie stipriai viršijo greitį. Alisa suvarė nagus į priekinę sedynę, kurioje sėdėjo. Tomas spaudė vairą iki krumplių pabaltąvimo. Viktorija ant galinės sėdynės niuniuodama bandė prisidegti suktinukę.
-Prašau, nerūkyk mašinoje, - iškošė Alisa. - Mums reikia sustoti.
Cyptelėjo padangos. Tomas įsuko į neaiškią, tuščia aikštelę. Jie išlipo iš mašinos. Viktorija atsirėmė į dureles ir prisidegė cigaretę. Tomas ant mašinos priekio sujungė abi žemėlapio dalis.
-Na, dabar jau esi turtingas? - niūriai paklausė Alisa.
-Ne. Trūksta dalių. Manau kad dviejų.
-Ką dabar veiksim? - pasiteiravo Viktorija.
-Nežinau kaip jūs, bet aš noriu namo, - tvirtai tarė Alisa.
-Aš negaliu grįžti. Kur man dėtis? - išsigando Viktorija.
-Pagyvensi pas mane, - nutarė mergina užtrenkdama keleivio dureles.
Tomas užvedė variklį ir pasuko Alisos namų link. Visi tylėjo, tik Viktorija neaiškiai kalbėjo su savimi.
Lauke jau buvo sutemę. Alisa atsiduso. Jos tėvai neapsidžiaugs kai ji grįš su pussesere ir dar naktį. Mergina negalėjo suprasti, kaip taip greit prabėgo diena. Juk atrodo dar neseniai išlėkė į saulėtą kiemą ir jautėsi tokia rami. Ir Tomas taip netylėjo. Alisa pažvelgė į jį. Jis buvo toks rimtas, akys buvo įsmeigtos į kelią. Jose atsispindėjo gatvių žibintai. Kodėl jis nieko nesako? Juk jis užvirė šią košę. Alisa nesumetė reikia ant jo pykti ar ne. Tad ji tik tylėjo ir klausėsi tylios pusseserės dainos.
Jie įvažiavo į Alisos kiemą. Staiga Viktorija cyptelėjo nesavu balsu.
-Kas yra? - susinervino Alisa.
-Mano tėvo mašina, - parodė pirštu į mėlyną automobilį. - Jis pas tave. Bando iškvosti tavo tėvus. Žino kad daugiau nieko neturiu. Jis pasiims mane ir išveš į vaiknamį!
Alisa dar niekad nematė pusseserės taip persigandusios. Jos akys lyg pamišusios bėgiojo į visas puses. Atrodė kad kad ji tuoj padarys kažką baisaus. Tomas žiūrėjo į Alisą žvilgsniu, prašančiu ką nors daryti.
-Gal jis taip nedarys, - pasakė ji, pati nelabai suvokdama ką šneka. - Gal mums reikia tiesiog nueiti į vidų ir pasikalbėti?
-Ne, ne, ne...
Viktorija skubiai kažką rinko, šūkčiojo ir darinėjo mašinos langą lyg beprotė. Staiga ji sustingo ir pažiūrėjo į juos pamišėlišku žvilgsniu.
-Žinau! - sušuko. - Varom iš miesto!
Ji nusikvatojo lyg būtų pasakiusi kažką labai juokingo. Alisa atrodė išsigandusi, o Tomas suglumęs.
-Ką turi omeny? - paklausė nepatikliai.
-Tu galėsi ieškoti to savo kvailo žemėlapio, Alisa galės pabėgti iš šio miesto net nesulaukusi pilnametystės, o man nereiks eiti pas jį, - parodė pirštu į duris.
Staiga jos atsidarė, išėjo Viktorijos tėvas ir nukėblino prie savo mašinos. Staiga jo akys užkliuvo už jų automobilio. Jis kilstelėjo akis. Jos užkliuvo už Alisos priekyje, tada nuslydo prie išbąlusios Viktorijos gale. Jis puolė prie jų mašinos.
-Važiuok! - beveik verkė mergaitė. Jos akyse matėsi siaubas.
Tomas nuspaudė pedalą ir išlėkė iš kiemo. Viktorijos tėvo veide Alisa pastebėjo pyktį ir... baimę?
-Vadinasi nuspręsta, - nukirto Tomas ir išsuko iš miestelio. Alisa neprieštaravo, tik su liūdesiu žiūrėjo į už nugaros likusius namus. Tada ji pažvelgė į iš baimės virpančią Viktoriją ir jos ašaromis pasruvusias akis.