Lyg akimirka

15 skyrius

Tomas su Alisa stovėjo lauke ir laukė Semo. Po kiek laiko įsėdo į mašiną. Vaikinas užvedė variklį.
-Jo nėra jau labai ilgai, - tarė Alisai. - Juk nelauksime visą naktį. Jei greit nepasirodys, manau kad...
Staiga atsidarė durys ir pro jas išpuolė Semas. Įsėdo į mašiną labai nusivylęs.
-Jo ten nėra, - atsiduso.
Tomas nuvažiavo link kažkokios kavinės. "Labai Skani Užkandinė" skelbė iškaba. Perskaitęs Tomas prunkštelėjo, bet sustojo prie jos. Suėję į vidų pamatė, kad visi staleliai tušti, o už kažko panašaus į prekystalį sėdėjo jaunutė paniurusi padavėja.
-Kažkokia nelaiminga, - pastebėjo Semas.
-Ar tu būtum laimingas, jei turėtum dirbti "Labai Skanioje Užkandinėje"? - ironiškai paklausė Alisa.
Visi kvatodami atsisėdo. Padavėja priėjo paduoti meniu, bet Alisa pastebėjo kaip ji nužiūrinėja vaikinus.
Neužilgo jie smagiai valgė ir juokavo. Bet Alisa nebūtų Alisa, jei nebūtų alkūne pastūmusi savo kavos ir apsipylusi.
Išpylusi virtinę rinktinių keiksmažodžių ir stengdamasi negirdėti draugų krizenimo, puolė į tualetą. Ten prie veidrodžio stovėjo ta pati padavėja, dažėsi lūpas ir kreivai ją nužiūrinėjo. Alisai pradėjus valyti marškinėlius, padavėja atsisuko į ją ir paklausė:
-Klausyk, kuris tavo?
-Ką? - nesuprato Alisa.
-Nenoriu paimti tavo. Tai sakyk, kuris laisvas?
-Ką čia nusišneki? - prunkštelėjo Alisa.
-Gerai, tada imsiu tą garbanių, - sumurmėjo mergina, timptelėdama palaidinę žemyn.
-Ne! - pasipiktinusi šūktelėjo Alisa.
-Nu gerai, tada blondiną, - ir nespėjus Alisai atsitokėti, kraipydama klubus išsinešdino iš tualeto. Perpykusi Alisa spyrė į neatsidarančią šiukšlinę ir sumetė popierių į kriauklę. Tada trenkdama durimis išėjo iš tualeto. Pamaivą pamatė prie jų stalelio, bandančią atkreipti Tomo dėmesį. Bet jam, Alisos džiaugsmui, skrajutė ant lango buvo įdomesnė. Įsižeidusi padavėja atsisuko į Semą, bet nespėjus jai nieko ištarti, Alisa sviedė ant stalo pinigų ir mostu pakvietė vaikinus. Išėjusi į lauką Alisa lengviau atsiduso.
-Man ten nepatiko, kažkoks keistas kvapas, - neaiškiai sumurmėjo nustebusiems draugams.
-Kur važiuojam? - paklausė Semas, susėdus į mašiną.
-Na, galim važiuoti į "Labai Gardžią Užkandinę", kur dirbs kita vieniša ir nuobodžiaujanti padavėja, - burbtelėjo Alisa.
Tomas pavartė akis ir išvažiavo į gatvę.
-O! - nustebęs šūktelėjo Semas. - Ta padavėja ant čekio užrašė telefono numerį...
Nespėjus jam pabaigti, Alisa čiupo čekį jam iš rankų ir suplėšiusi išmetė pro langą. Semas pasipiktinęs šūktelėjo, o Tomas nusijuokė. Alisa irgi šyptelėjo.
-Atleisk, - tarė. - Maniau kad pas tave skonis geresnis.
Semas nusijuokė ir nusuko savo žalias akis į langą. Alisa pažiūrėjo į Tomą, bet jo žvilgsnio nepagavo. Tomas žiūrėjo į kelią.
Po kelių kvartalų, Semas paprašė sustoti. Jis išlipo iš mašinos. Alisa su Tomu jį pasekė.
-Nu va. Čia turėtų išsiskirti mūsų keliai, - tarė Semas.
Tada apkabino Alisą ir į delną kažką įspraudė.
-Kad prisimintum mane, - tarė ir pažiūrėjo į jos mėlynas akis.
-Niekada neįstengčiau tavęs pamišti, - nusišypsojo ji.
Tada Semas pasisuko į Tomą ir paspaudė ranką.
-Saugok ją, - sušnabždėjo taip, kad Alisa nenugirstų.
-Būtinai, - atsakė vaikinas ir patapšnojo buvusiam bendražygiui per petį.
Semas atsitraukė nuo jų, pamojo ir apsisukęs nužingsniavo link kažkokios alėjos.
-Iki pasymatymo, Saliamonai! - šūktelėjo jam Alisa.
Semas neatsisukęs, bet juokdamasis iškėlė vidurinį pirštą.
Tomas apkabino Alisą per pečius ir nuvedė link mašinos. Įsėdusi ji pažiūrėjo į Semo dovaną ir nustebusi aiktelėjo. Delne gulėjo maža, pageltusi popieriaus skiautelė, kurią jiedu planavo rasti.