Lyg akimirka

16 skyrius

Alisa negalėdama patikėti savo akimis ir tiesiog dusdama iš jaudulio išlipo iš mašinos. Tomas nieko nesuprasdamas nusekė ją.
-Kas yra? - paklausė.
Alisa ant mašinos priekio padėjo ir ištiesino Semo dovanotą popierėlį.
Tomas išpūtė akis. Tada iš kišenės ištraukė likusias dalis. Jie sudėliojo. Ant kapoto gulėjo nedidelio sąsiuvinio dydžio apiplyšęs lapelis.
-Ką nors supranti? - paklausė Tomas Alisos.
-Jo. Suprantu kad turim naktį jį sudegint, - burbtelėjo ji.
Tai buvo net nežemėlapis, o tiesiog lapelis, iš abiejų pusių išmargintas simboliais, primenančiais raides ir skaičius. Vienintelis suprantamas ženklas buvo mažytis laivelis popieriaus kampe. Staiga Tomas aiktelėjo.
-Žinau ką reikia daryti! - šūktelėjo Alisai.
Jis čiupo skiauteles, sėdo į mašiną ir užvedė variklį. Alisa atrodė nustebusi, bet atsisėdo šalia jo. Tomas išsitraukė akinius ir užsidėjęs pajudėjo. Alisa nusijuokė.
-Kas? - irzliai paklausė Tomas.
-Tau netinka akiniai, - paaiškino mergina.
-Žinau, - burbtelėjo vaikinas. - Todėl ir nešiodavau lęšius.
Staiga jis sustojo prie vienos krautuvės, kuriai iki užsidarymo bovo likę kelios minutės. Vienišas pardavėjas jau ruošėsi užrakinti duris.
-Dar kelios minutės liko! - šūktelėjo Tomas ir prasibrovė pro jį. Netrukus vaikinas stovėjo prie prekystalio su pakeliu lipnios juostos. Pardavėjas atsidusęs ją nuskanavo.
Tomas grįžo į mašiną pas Alisą ir išsitraukęs pradėjo klijuoti lapelį. Tai padaręs, jis pradėjo jį lankstyti. Mergina jį smalsiai stebėjo, bet nieko nesakė. Ji pasitikėjo juo.
Po kelių akimirkų Tomas iškėlė nedidelį laivelį. Ant jo simboliai buvo taisyklingai išsidėsčiusios raidės ir skaičiai.
-Tai adresas! - šūktelėjo Alisa. - Žinau šitą miestą. Jis netoli mūsų miestelio!
-Važiuojam? - paklausė Tomas jos.
-Tai aišku!
-Užtruksime 4 - 5 valandas kol ten nusigausime.
-Tai ko mes laukiame? - paklausė Alisa.
Tomas šyptelėjo ir išvažiavo.
Jie kalbėdamiesi važiavo jau tris valandas. Alisa labai norėjo miego, bet norėjo palaikyti kompaniją Tomui, kad šis neužmigtų. Dar Alisa siaubingai nenorėjo važiuoti į miestą, kuris yra taip arti jos tėvų. O labiausiai mergina norėjo su Tomu pasikalbėti apie jų santykius. Apie tą bučinį. Bet ji nesiryžo. Visa esybė sakė, kad apie tai jie pasikalbės veliau, bet mažytė sielos dalelė žinojo, kad vėliau ji to nepadarys.
Iki miesto liko pora kilometrų. Jie važiavo keliu, iš abiejų kelio pusių buvo miškas. Tomas jau matė miško pabaigą. Vaikinas nekantraudamas padidino greitį. Ir staiga iš miško į kelią iššoko kažkas didelis ir rudas. Tomas dar stabdė mašiną, padangos sucypė ir nevaldoma mašina rėžėsi į jį. Gyvūnas iš skausmo subaubė. Tomas išgirdo kaip už nugaros sucypė kitos mašinos padangos, bet jam labiau rūpėjo nusvirusi Alisos galva. Jis norėjo ją pašaukti, pajudinti, bet akis užtemdė juoda migla. Tomas jautė tik nežmonišką skausmą ir norą išgirsti Alisos balsą.
***
Tikriausiai jaučiate, kad istorija eina į pabaigą. Ačiū tiems, kas nuo pradžių buvo su manim, ačiū tiems, kas neseniai prisijungė ir ačiū tiems, kas dar prisijungs.
Labiausiai norėčiau sulaukti jūsų komentarų, nes jų turiu nedaug. Man įdomu ką galvojate apie šią istoriją. O gal kas domina? Būtinai klauskite!