Stikliniai Vilkai

2.8

Mestelėjau jiems ginklus ir įėjau į namus. Paskui mane nuėjo garbanius.

-Mari.- jis kreipėsi į mane.

-Norėčiau, jog kreiptumies į mane kaip Jess.- šiltai šyptelėjau.- Mari buvau seniau.

-Oh, gerai. Norėčiau padėkoti, kad po tiek kiek aš tau padariau tu mane išgelbėjai.-Harry nuleido akis į savo kojas.

Nežinojau ką daryti. O ką man reikėjo sakyti "Nieko tokio jau pripratau, kai man griaunamas gyvenimas" ar "Viskas gerai, tik kitą kartą paliksiu tave numirti" arba iš vis "Nieko tokio man tai kasdienybė"? Nežinojau ką daryti, tad tiesiog apkabinau jį. Mačiau kaip garbana nustemba, bet apkabina atgal. Atsitraukus į svetainę įėjo Zyan.

-Jis jau rūsyje.- tarė.

Aš linktelėjau ir nuėjusi į savo senąjį kambarį atsidariau stalčių. Išsiėmusi kelis švirkštus ir peiliukus pripildžiau adatas vandens sumaišyto su mano krauju. Dar pasigriebusi iš Z ginklą nuėjau į rūsį. Ten viduryje pririštas prie kėdės muistėsi blondinas. Pamatęs mane jis kvailai nusišypsojo. Priėjau prie jo ir pagriebusi už smakro sužaibavau akimis.

-O tu drąsi. Kai tik manęs pasiges..-jis pradėo mane ale gasdinti, bet aš jį nutraukiau.

-Tu būsi tikriausiai miręs.- užtaisiau šautuvą.

Blondinas nesitikėjo to ir jo veidas šiek tiek išblyško.

-Bet jeigu atsakysi į visus klausimus gal ir paliksiu tave gyvą.- atsukau jam nugarą ir apsukau aplink pirštą ginklą.- Supratai?

Blondinas linktelėjo.

-Negirdžiu.- šaltai ir šiek tiek pakėlusi balsą tariau.

-Supratau.- blondinas tarė ir garsiai nugurgė seiles.

-Puiku.- šyptelėjau ir atsisukau į jį.- Taigi kas tu toks?

-Justin.- jis atsipūtė.

-Pilniau.

-Justin arba dar žinomas kaip Bieber (dabar no judge, nes aš sugalvojau, jog gaujas sudarys daininkai ar kitos yžimybės :P).- jis pratęsė.

-Ko tau reikėjo iš Harry.- viską sakiau ne klausimais, o teiginiais, nes iš patirties žinojau, jog taip atrodau agresyvesnė.

-Mūsų gaują pasamdė James, dar žinomas kaip G-easy. Is liepė pasiimti įkaitą ir išprašyti panteros, o jei jos negautume jį tiesog nužudyti.- Justin išrėžė visą tiesą.

Susiraukiau.

-Ko jam reikia iš panteros.- pratęsiau šią temą.

-Jis mums detalių nepasakojo. Tiesiog sakė, jei įvykdysim šią misiją jis mums sumokės nemažą sumelę.

-Kiap jis ją apibūdino.

-Mergina, rudomis akimis, ilgais plaukais, arši, bet visją padarytų dėl kitų. Dar sakė, jog ji tūrėtų būti palūžusi dėl artimojo netekties.

Linktelėjau ir užėjau jam už nugaros. Mačiau kaip Justin įsitempia, bet aš tik nupjoviau visas virves ir griebusi už rankos išvedžiau iš rūsio. Prie manęs prisitatė Louis. Norėjo man kažką sakyti, bet aš išmetusi jam delną užtildžiau ir praėjau pro jį. Staiga pasigirdo Zyan balsas:

-MUS PUOLA!

-Apibūdink!- atšaukiau atgal.

-Du raumenų kalnai priekyje, už jų G, o už G kokie penkiolika pakalikų.

Tyliai nusikeikusi išsitraukiau ginklą iš už kelnių ir užlipau į antrą aukštą kartu vis dar besivesdama Justin. Pasodinusi jį prie savęs palindau po langu ir parodžiusi jam tylėti iškišau truputėlį galvos. Ohoho... Armiją sudarė apie 20 žmonių. Atsargiau pradariau langą ir iškišusi ginklą pašoviau apie dešimt iš jų. Kiti kaip visą laiką supanikavę puolė slėptis ir žvalgytis iš kur šaudoma. Pašovusi dar penkis pasislėpiau. Pavarčiau akis, kai pamačiau kaip Justin žiūri į mane išpūstomis akimis.

-Tai tu ir esi ta pantera?- jis sulemeno.

Suurzgiau.

-Tiesiog patylėk savo labui.- iškošiau pro sukąstus dantis ir įsiklausiau.

Tada pasigirdo Perrie klyksmas. Iškišusi galvą pamačiau prieš G suklupusią ir už plaukų laikomą buvusią geriausią draugę.

-Pantera, kad ir kur tu esi išlysk arba ši daili panelė neteks savo gražaus gyvenimo!- sušuko James.

Atsidusau ir pažvelgiau į Justin.

-Tu juk to nedarysi ar ne?- jis pažiūrėjo į mane.

-Teks.- vėl atsidusau ir daviau jam vieną iš ginklų.- še, aš tavimi pasitikiu.

Tas linktelėjo ir ašpastebėjau kaip jo akys sužibo. Pravėrusi daugiau lango iššokau ir nusivaliusi purvą atsistojau prieš James.

-Paleisk ją.- sušnypščiau ir G padarė tai kas liepta. Prie numestos Perrie prisitatė Zyan. Jis pažvelgė į mane padėkojamu žvilgsniu, bet aš tik nusisukau atgal į James.

-Pantera, aš tavęs jau spėjau pasiilgti.- jis meilikavo.

-O aš tavęs nei trupinėlio.- šaltai tariau.- Tu nužudei mano seserį, tu išdavei mane.

-Nagi, kas buvo pražuvo.- jis pradėjo artėti link manęs.

-Visai kaip ir tu.- išsitraukiau ginklą, kai jis jau buvo arti ir nutaikiau jam į galvą.-Tu nevertas net dulkelės ant mano bato.

James sustingo, bet kažką sugalvojęs klastingai nusišypsojo.

-Aš žinau, jog tu neišdrįsi, Pantera. Po tiek kiek tau padėjau.- jis meilikavo ir naudojosi buvusia mūsų meile. Galiu pasakyti, jog dalelė manęs norėjo numesti ginklą ir įsisiurbti jam į lūpas, bet kita, didesnė dalis liepė jį pašauti ir palikti jį nukraujuoti.- Nagi, aš žinau, jog tu dar jauti man dar kažką.

Nuleidau ginklą.

-Taip tu teisus aš tau jaučiu kai ką.- prisipažinau ir pažvelgiau jam tiesiai į akis.- Ir žinai ką aš tau jaučiu? Labai didelę neapykantą.

Paėmiau ir šoviau James tiesiai į širdį. Tas surėkęs iš skausmo suklupo. Tik pamačiusi jo lašantį kraują susipratau ką aš darau. Ginklas iškrito man iš rankos ir aš purtydama savo galvą į šonus atsitraukiau. Man suklupus ir paplūdus ašaromis prieš mane atsirado Justin. Jis privertė mane pažvelgti jam į akis. Sukučiojusi puoliau jam į glėbį.

-Aš tapau monstru.- tyliai kalbėjau.- Justin, aš tapau tokia kaip jis.

Justin atsitraukė ir paėmė mane už smakro.

-Tu niekada nebūsi tokia kaip jis. Jis buvo beširdis ir naudojosi žmonėmis, o tu vis dar turi jausmus.- blondinas mane apkabino ir po kelių minučių mane paėmęs nuotakos stiliumi nunešė į namus. Net nepajaučiau kaip mano akys pačios ėmė merktis. Po kelių akimirkų aš jau buvau sapnų karalystėje.

Žmonės!!!
Žinau jog nekėliau kelias dienas ir tikrai atsiprašau. Kitai daliai norėčiau 7☆ ir 4 komentarų.