Stikliniai Vilkai

3.3

Pasileidžiam dainą!!!

Pradėjusi žaisti su savo pirštais pasitraukiau nuo akių blondinišką plaukų sruogą.

-Net nežinau nuo ko pradėti.- Tyliai tariau.

-Mes tau padėsim. Pirma kuom tu dirbi?- Paklausė Ava.

-Mafijos gaujos vade.- Nusukau akis į langą jog nematyčiau dvynukių veidų.

-O jei rimtai?- Ella suprunkštė ir aš atsistojau.

-Stebėk.- nuėmusi nuo lovos pagražinimų lentą ištraukiau du pistoletus ir apsukusi ant piršto kelis kartus staigiai užtaisiau.

Avos akyse susikaupė ašaros ir aš tai pastebėjau.

-Tu visą gyvenimą mums melavai!- Pratrūko mergaitė ir aš nunarinusi galvą lėtai linktelėjau.

-Ava, aš bandžiau jus apsaugoti.- Tyliai tariau ir pakėliau sudrėkusias akis į pratrūkusią ašaromis blondinukę.

-Nuo ko?!- Sukliko įniršusi mergaitė ir suspaudusi drebančias rankas į kumščius atsistojo.

Staiga išgirdau tarpduryje kažką ir pakėlusi ginklus nutaikiau į tą žmogų. Sustingau ir pistoletai savaime iškrito man iš rankų.

-Nuo manęs.- Tarė James ir aš staigiai uždengiau mergaites savimi.

-T-tu gy-yvas.- Sušnibždėjau ir mano skruostu nusirito kelios ašaros.

-Mieloji aš žinojau jog tu laukiesi ir bandžiau tave apsaugoti. Aš nepasitikėjau Payne gauja ir galvojau jog tu prarasi vaiką per juos tad ėjau tave gelbėti.- James pradėjo eiti manęs link.

-Nesiartink.- Sušnypščiau ir rankomis apglėbiau dvynukes.- O ką apie Lizą, Ką?! O ką apie uždarymą rūsy?!

-Aš žinojau jog mus puls, tad uždariau tave ten, o Lizai pripasakojau visokių nesąmonių jog ji tavęs neieškotų.- James balsas buvo tylus ir pilnas kaltės.

Tylėjau. Neturėjau žodžių. Viskas skambėjo logiškai. Nežinojau ar juo tikėti, bet mano širdis, ištroškusi šio vaikino meilės pakeitė mano nuomonę. Lėtai atsitiesusi sukukčiojau ir priėjusi prie James apkabinau. Vaikino rankos tvirtai suspaudė mane savo glėbyje.

- Kur tu buvai visą tą laiką?- Įsikniaubusi rankomis į vyriškais kvepalais prikvepintą megztinį lyg maža mergaitė sukukčiojau.

-Kai mane pašovei buvau su neperšaunama liemene ir jeigu reikėtų bėgti maišeliu pilnu raudono skysčio. Apsimečiau, jog mane pašovei ir vėliau dingau. Per tuos trylika metų slėpiausi raudonųjų plėšikų gaujoje apsimesdamas niekuo nežinančiu.- James pakštelėjo man į viršugalvį.

-Jie durneliai.- Silpnai sukikenusi prisiminiau dvynukes. Nuo mano veido staigiai dingo šypsena.- James, norėčiau tave supažindinti su tavo mergaitėmis.

-Kaip su-uprast j-jo?- Ella pirmoji atsigavo ir gindama stumtelėjo Avą už savęs.

-Ella, žinau jog ant manęs pykstat, bet paklausyk. Prašau...- Mano balsas ėjo vis tylyn.- Mergaitės, jis yra jūsų tėvas.

-Ne. Tu meluoji.- papurtė galvą Ella ir aš nuleidusi galvą leidau ašaroms tekėti mano skruostais.

-Manot aš meluočiau jums?- Mano balsas skambėjo beviltiškai. Jaučiausi sugniuždyta dėl to, jog vien dėl gero mano dukros ant manęs supyko.- Po to kai aš jus užauginau? Be niekieno pagalbos?

-Tu mums melavai dėl visko.- Sušnypštė Ella ir aš suklupau. Vaizdas staiga pradėjo temti ir aš sukritau ant žemės.

Suinkščiau ir susiėmiau už galvos. Pajutusi kažkokį svorį ant rankos prasimerkiau. Šviesa blykstelėjo man į akis, taip mane apakindama. Pripratusi prie vaizdo apsižvalgiau. Buvau palatoje, ligoninėje. Į ranką buvo įstatytas kateteris, o šalia, iš kairės stovėjo lašelinė. Užsimerkiau ir atsisėdusi atsidusau. Nieko įdomaus apsižvalgiusi neradau. Atsigulusi atgal į lovą užsimerkiau, bet išgirdusi prasiveriančias duris atsimerkiau.

Į palatą įėjo daktaras. Jo rankose buvo papkė su dokumentais.

-Kaip jaučiatės panele?- Paklausė baltu chalatu apsirengęs vaikinas ir priėjo prie manęs.

-Viskas gerai.- Šyptelėjau.

-Tada rytoj galėsime jus paleisti.- Gydytojas užsirašė kažką į dokumentus ir aš laiminga nusišypsojau.

-Kas man buvo?- Pasidomėjau.

-Jūs nevalgėte kelias dienas, tad jūsų organizmas nusilpo.- Sutriko daktaras nuo mano klausimo.

-Tiksliai.- Susiraukiau. Buvau išvykusi į misiją su Ashton, bet po to jis kažkur dingo ir pradėjo grįžti tik naktimis.- Ar galit pakviesti dvi mergaites, prašau? Jos turėtų būti čia.

-Tuojau.- linktelėjo daktaras ir išėjo iš palatos.

Netrukus dvynukės nedrąsiai įėjo į palatą ir aš pajautusi širdyje kaltę nuleidau galvą.

-Taigi tiesa? Jis tikrai yra mūsų tėvas?- paklausė Ella ir aš silpnai linktelėjau.

-Žinau jog jums bus sunku susivokti kas dabar vyks, bet norėdama jus apsaugoti turėsiu jus išmokyti naudotis ginklais.

-Apsaugoti nuo ko?- paklausė Ava ir aš atsidusau bei pasislinkau duodama mergaitėms vietos atsisėsti.

-Turiu daug priešų, kurie gali eiti per mano skausmingiausias vietas, tai yra jus.- Tariau ir sunėriau svo rankų pirštus.

-Kaip vadinasi tavo gauja?- Paklausė Ella.

-Dabar jau mūsų.- Pataisiau ją.- Mes esam Gillum gauja, arba kitaip Juodosios rožės gauja.

-Įdomu.- tyliai sumurmėjo Ava mane nustebindama.- O mūsų seneliai irgi turi gaują?

-Taip. Jie valdo Payne gaują. Na o prisimenat Ally?

-Aha.- linktelėjo dvynukės.

-Mes su ja susisiekiam tarp gaujų. Ally yra Sugg gaujos vado dešinioji ranka.

Staiga durys prasidarė ir į palatą įėjo James.

-Turim dar 10 minučių.- Tarė ir priėjęs prie manęs pakštelėjo į kaktą.

Šyptelėjau ir atsidusau.

-Tai kur jūs ten su Ashton buvot?- paklausė ir aš užverčiau galvą į viršų.

-Su juo ėjau į dviejų dienų žygį. Stebėjom Marshal.- tariau.

-Ir ką gero pamatėt?- Pakėlė antakį James.

-Jis... bendradarbiauja su Ally.- Tyliai tariau.- Kalbėjo apie sandorius, bet kaip tikri draugai.

-Negali būti.- papurtė galvą James ir sunėrė rankas ties krūtine.

- Aš pati vos patikėjau.- Tyliai tariau nusukdama akis į lango pusę.

Staiga pro duris į palatą įėjo seselė.

-Lankymo laikas baigėsi.- šiurkščiai tarė ir aš pakėlusi iš nuostabos antakius atsidusau.

-Iki rytojaus.- Pakštelėjęs man į kaktą James paėmė už rankų mergaites ir pamojavęs jų rankomis man išėjo.

Netrukus koridoriuje pasigirdo Ellos juokas ir aš šyptelėjusi atsiguliau į patogesnę poziciją. Netrukus akys pačios sulipo ir aš panirau į sapnų karalystę.