Stikliniai Vilkai

8. Kova

Jaučiau kaip nu manęs patraukiamas Louis tėvas. Atsimerkiau ir pamačiau kas tai padarė. Akys išsiplėtė. Louis katik metė iššukį savo tėvui.

Jie abu sukosi ratu žudydami vienas kitą žvilgsniais ir iššiepę savo iltis. Galiausiai Tėvas puolė pirmas. Kova buvo žiauri. Švytėjo iššieptos iltys. Kraujas taškėsi į visas puses. Du vilkai plakėsi kaip pašėlę ( XD nusiplaks tuoj). Juodi kailiai buvo puišiami žaizdomis.

Šiaip ne taip atsistojusi pradėjau ieškoti kuris yra kuris. Aptikusi Louis pastebėjau, kad jis pradeda pavargti. Staiga jis paslydęs pargriūna, o jo tėtis pasinaudojęs proga ruošiasi pulti ir suleidžia iltis. Paleidęs atsitraukia.

-Sūnau, matai koks tu nebėkšla. O galėjom spręsti taika.- tiesą sakant išspjovė tuos žodžius. Louis neturėjo jėgų atsikelti.- Dar kasnors?

Louis tėvas apsižvalgė.

-Dar kas nors norit iššukį mesti?!- sušuko. Visi atsitraukė kas mane labai nustebino.- Šaunu, jei ne tai tada pripažinkit mane savo vadu. Kas nepripažins jo bus nepasigailėta.

Jo gauja nusilenkė. Mačiau kaip mano gaujos keli vilkai irgi pakartoja jų veiksmus. Nusilenkusiųjų vis daugėjo. Nepatikėsit, bet nusilenkė ir mano tėvai. "Jie jo bijo. To šunsnukio bijo. Bet man nėra ko bijoti.". Visi nusilenkė, bet aš pasivertusi vilku atsitiesiau.

-Niekada.- tariau.

Į mane atsisuko tėtis.

-Dukra,- pabandė mane perspėti.

-Tu manęs išsižadėjai, todėl neturi teisės mane taip vadinti.- piktai pažiūrėjau į jį, o jis nuleido galvą.- Aš metu tau iššukį.

Juodasis vilkas užvertė snukį į viršų ir nusijuokė.

-Šį kartą pabūsiu geras ir patenkinsiu tavo prašymą.

Mes abu pradėjom suktis. Iššiepiau savo iltis ir suurzgiau. Kad ir kokia buvau baili pasižymėjau gera reakcija. Pastebėjau kaip jo raumenys įsitempia ir jis šoka ant manęs. Staigiai pašokusi į šoną leidau jam nuskristi tolyn. Tai jį suerzino. Kol jis buvo nusisukęs pasinaudojau proga ir puoliau iš pasalų. Suleidusi iltis jam į sprandą pargrioviau. Padėjusi priekines letenas jam ant galvos ir pilvo suurzgiau. Pražiojusi nasrus įkandau jam į pilvą ir sulaukiau cyptelėjimo. Jis makalavosi kojom, bet po keliasdešimties sekundžių jo kūnas suglebo. Paleidusi jo kūną atsistojau.

Visi žiūrėjo į mane nustebę. Staiga jie padarė tai. Visi nusilenkė pripažindami mane savo vade. Aš sukaukiau parodydama savo galią ir tuo pačiu atšvesdama savo pergalę. Sulaukiau pritarimo. Bet aš pasigedau vieno kaukimo. "Louis!". Greitai nustojau kaukti ir pribėgau prie jo atitraukdama visų dėmesį. Pasiverčiau žmogumi. Nekreipdama dėmesio į kūnu varvantį kraują ir diegiančias žaizdas pribėgau prie jo ir pakėliau jo nuvargusį snukį.

-Louis?- suverkšlenau, bet atsakymo negavau. Apžiūrėjau jo žaizdas. Iš jų vis dar sunkosi kraujas sudrėkindamas jo juodą kailį ir paverčiantį jį žvilgančiu. Patikrinau pulsą. Jis buvo labai silpnas. Atsisukau į visus.- Man reikės jūsų pagalbos.

Atsitiesusi visu ūgiu ranka mestelėjau rudo vilko link.

-Tu. Man reikės, kad pasiimtum kelis savus ir surastum samanų. - jis tik pasuko galvą. - greičiau!

Toliau pasisukusi į Sophią tariau:

-Reikės tvarsčių.- ji linktelėjo ir pasišalino.- Liam parūpink vadens. O VISI KITI GREITAI PASIVERČIATE ŽMONĖMIS IR TEMPIATE LOUIS Į VIDŲ!!!

Kai pamačiau kad viskas vyksta kaip reikia pasiverčiau vilku. Nulėkiau į mišką. Nors kiekvienas žingsnis kainavo daug skausmo ir kraujo toliau lėkiau. "Ramunėlės, ramunėlės, ramunėlės...". Nervingai sukiojau galvą į šonus.

-Štai!!!- sušukau atradusi jas.

Vėl pasivertusi žmogumi prisirinkau saują žiedų ir juos įsukau į didelį lapą, kad būtų patogiau nešti. Sugrįžusi į vilko pavidalą nuskuodžiau atgal. Pribėgusi mūsų trobą nulėkiau į virtuvę. Ant stalo jau gulėjo samanų kruva, vandens dubuo ir tvarstis. Pagriebusi bliūdą sumečiau samanas ir ramunėles vidun. Užpylusi ant jų šiek tiek vandens (nemanau, kad reikia minėti jog buvau žmogaus pav.) Įkišau rankas ten ir tryniau. Po minutės trynimo masė tapo tirsčia koše ir aš nusiplovusi rankas pasigirebiau tvarstį, bliūdą su koše ir vandens nulėkiau pas Louis.

Pribėgusi prie jo kūno nuploviau žaizdas. Sukarpiusi tvarstį į daug mažų gabaliukų sumečiau į košę. Išėmusi permirkusius gabaliukus apviniojau aplink žaizdas. Atsidusau. "Tai viskas ką aš galiu padaryti.". Paėmusi likusius gabaliukus apsivyniojau aplimk savo žaizdas ir pasivertusi vilku susirangiau ant kilimo šalia Louis.

******************
Nauja dalis!!! Nepamirškit palikti žvaigždutės, jei patiko. Myliu :*