Stikliniai Vilkai

2.12

Galiausiai išsiliejusi savo skausmą užverčiau dienoraštį ir pakišau jį po pagalve. Nusileidau apačion ir nuėjau į virtuvę. Išgirdusi žingsnius už savęs pašiurpau iš baimės ir staigiai atsisukusi pradėjau baisiai drebėti. Tarpdury stovėjo Louis. Jis bandė prieiti prie manęs, bet aš per kelis žingsnius atsitraukiau. Galiausiai taip besitraukdama atsitrenkiau į spintelę. Louis priartėjo ir aš paplūdau ašaromis. Tai pastebėjęs jis suurzgė ir supykęs pasišalino. Griebiau stiklinę ir įsipylusi vandens drebančiais pirštais atsigėriau. Įėjau į svetainę ir susiradusi Niall visa drebanti atsisėdau prie jo. Visi stebėjo mane lyg kokį vaiduoklį. Aš užsimerkiau ir atsiguliau taip, jog mano galva būtų jam ant kelių.

-Kaip ji?- paklausė Sophia.

-Nieko gero.- atsiduso Niall.- ji bijo visų. Sapnuoja košmarus. Bijo būti viena.

-Ar ji kada pasveiks?-tyliai paklausė Perrie.

Atsimerkiau ir tuščiu žvilgsniu pažvelgusi į ją išėjau iš svetainės. Nenorėjau daugiau nieko girdėti. Nieko nesakydama tyliai užlipau į viršų ir užsidariau kambaryje. Atsigulusi į lovą užsimerkiau ir pasigailėjau, nes per akis prabėgo tie vaizdai ir iš sapno, ir iš tos nakties. Staigiai atsimerkusi persižvelgiau kambarį. Vėl užsimerkiau ir mintyse kartojau tuos pačius žodžius. Viskas bus gerai, viskas bus gerai... Bet samonė vis parodydavo vaizdą, kaip Calum stovi kampe ar už manęs ir tik laukia kol aš užmigsiu. Galiausiai neištvėrusi nuėjau į vonią ir pasiėmiau rėžtuką. Rėžusi kelis kartus apsibintavau ranką ir paslėpusi įkalčius nuėjau miegoti.

*Po keletos savaičių*

Mane vėl lankė košmarai, tad aš apsiverkusi išėjau į balkoną ir užlipau į medį norėdama nusiraminti. Stebėjau kaip kyla saulė. Kai ji galiausiai visai pakilo aš nulipau atgal į balkoną ir pasiėmiau naują sąsiuvinį. Pradėjau ten rašyti savo sapnus. Rašiau labai detaliai, bet neskaičiau nenorėdama vėl to prisiminti nuo pradžios.

Parašiusi savo visus sapnus aš įdėjau šį sąsiuvinį į stalčių ir persirengusi nuėjau į apačią. Visi jau buvo atsikėlę, bet tik užjaučiamai pažvelgę į mane nusisukdavo. Įsidėjusi kelis blynus, kuriuos manau iškepė Sophia į lėkštę užsinešiau viršun ir grįžau į kambarį. Pasidėjusi maistą ant stalo atsidariau kompiuterį ir įvedusi į kompiuterį žodį "universitetas" pradėjau valgyti. Bekramtydama blynus judinau pelytę ir ieškojau dailės universiteto. Manau dailė ir tapyba man padėtų išsilieti. Pagaliau radusi Dailės ir meno universtitą pabaigiau maistą. Pažvelgiau į jo adresą. Universitetas buvo už kelių kilometrų nuo čia. Palikusi svetainę per visą ekraną pasiėmiau tuščią lėkštę ir nusinešusi ją į apačią susiradau Niall. Jis kalbėjosi su Liam, bet pamatęs mane sustojo. Paėmiau jo ranką ir patempiau parodydama jog eitų su manimi. Pasakęs Liam, jog tuoj grįš nusekė mane iki mano kambario ir aš prisėdau ant kėdės prieš kompiuterį. Niall peržvelgė kas parodyta ekrane susiraukė ir pažvelgė į mane. Keista, bet jo vienintelio nebijojau, tad nesinervinau dėl jo surauktų antakių.

-Bet jie matys tavo nepabaigusią gyti žaizdą ant veido.- jis tarė.

Aš atsistojau ir pasileidusi plaukus iš kasos į palaidus priėjau prie spintos. Išsitraukusi megstinį su kapišonu apsivilkau, bei užsidėjusi kapišoną pasitvarkiau plaukus, jog uždengtų žaizdą. Niall pagalvojęs ir šiek tiek sunerimęs priėjo arčiau.

-Tu tuo tikra?- paklausė.

Aš tik linktelėjau ir maldaujamai pažiūrėjau jam į akis. Niall atsidusęs prisėdo prie kompiuterio ir kažką suvedinėjo. Po kelių minučių baigęs rašyti šyptelėjo ir tarė:

-Rytoj eisim tave užrašyti galitinai.- jis priėjo prie manęs.

Aš apkabinau padėkodama, bet šypsenos išspausti nepavyko.

-Aš einu apačion gerai?- mum atsitraukus Niall tarė.

Linktelėjau ir abu nulipom apačion. Nuėjusi į virtuvę pasiėmiau keletą baltos duonos gabalėlių ir grįžau atgal į kambarį. Išėjusi į balkoną apsižvalgiau. Ant šakos tupėjo ta pati žydrų paukščiukų porelė. Prisėdusi ant grindų sutrupinau duoną ir ištiesiau trupinukus laikydama juos delne. Paukščiukai laimingi sučiulbėjo ir nusileido man ant delno. Jie pasigardžiodami lesė man iš rankos priversdami mane pusė lūpos šyptelti. Nežinau kodėl, bet man panoro išsilieti.

-Žinot juo rytojau eisiu į universitetą.- tyliai tariau ir vienas paukščiukas pakėlė galvą lyg suprasdamas ką sakau.-Bijau, bet manau, jog piešdama galėsiu galutinai išsilieti.

Paukščiukas pristraksėjo prie manęs. Švelniai jį paglosčiusi nejučiomis nusišypsojau.

-Ačiū, kad priimate mane tokią, kokia esu.- tariau ir paukščiukam sučiulbėjau paėmiau juos į rankas pakėliau viršun. Paukščiukai suplasnojo sparniukais ir sučirškę nuskrido.- iki kito karto.- tyliai tariau.

Nuėjusi atgal į kambarį radau Sophia. Išsigandusi pašokau ir atsitraukiau nuo jos keliais žingsniais. Mano akys prisipildė baimės.

-Aš tik norėjau pakviesti Pietų.- tylutėliai tarė ji. Jos akys buvo kupinos skausmo.

Norėdama save padrąsinti, bei tuo pačiu ją nuraminti palinksėjau ir nusekiau paskui ją į virtuvę. Ten prie stalo jau visi buvo susėdę ir laukė manęs su Sophia. Baikščiai atsisėdau tarp Niall ir Louis, bet nenorėdama būti prie Louis per arti pasislinkau arčiau Niall. Mačiau kaip Louis su pavydu pažvelgia į jį.

-Skanaus.- taria Liam ir visiems palinkėjus tuo paties pradėjo valgyt.

Aš tik linktelėjau ir paėmusi šakutę į ranką pradėjau valgyti. Bekramtydama apsižvalgiau ir pašiurpau. Visi rankose laikė peilius (ne ta prasme, jog jie nori ją supjaustyti, bet ta, jog jiem jų reikėjo, kad galėtų susmulkinti savo maistą). Supanikavusi atsistūmiau kėdę toliau nuo stalo ir pabėgau laukan. Man buvo baisu, nes prisiminiau Calum laikomą peilį. Girdėjau, kaip grindimis pasistumia dar viena kėdė. Atsisėdau ant laiptų ir prisitraukusi kojas paslėpiau veidą keliuose. Pajutau apkabinimą ir staigiai pašokusi atsitraukiau, bet pamačiusi, jog tai Niall nusiraminau ir grįžau jam į glėbį. Taip abu prasėdėjome keletą minučių ir kai visi jau buvo pavalgę grįžome atgal į virtuvę. Suvalgiusi tik bulvių košę ir palikusi kepsnį nepaliestą atsistojau ir nuėjau atgal į kambarį. Pasigriebiau iš lentynos visiškai baltą kuprinę ir susimetusi į ją penalus, A4 formato balto popieriaus užsegiau, bei kelis sąsiuvinius ir pasidėjusi ją prie spintos nusistačiau žadintuvą, jog suskambėtų rytoj 6:30. Dar tylomis viską pertikrinusi nuėjau miegoti.

Atsikėliau pusvalandžiu anksčiau negu tirėjau, nes sapnavau košmarą. Šį kartą jame dalyvavo ir nežinomas vaikinas. Jis turėjo trumpus blondiniškus plaukus, bei kerinčias rudas akis. Pasiėmusi sapnų sąsiuvinį aprašiau šį sapną ir nepažįstamajį. Kai suskambėjo žadintuvas jau buvau baigusi tad padėjusi užrašus atgal į stalčių ir išjungiau tebeskambančią žadintuvo melodiją. Išsitraukiau iš spintos džinsus, paprastą maikutę ir juodą megstinį su kapišonu. Išsišukavusi savo rudus plaukus užsidėjau kapišoną ir pasigriebusi kuprinę nuėjau į Niall kambarį. Jis dar miegojo, tad aš priėjusi švelniai papurčiau. Kai jo akys prasimerkė aš parodžiau kuprinę primindama apie universitetą. Jis staigiai pašoko ir aš pasišalinau iš kambario leisdama jam apsirengti. Nulipau į apačią ir pasiėmiau obuolį. Namuose buvo kraupi tyla, bet ją netrukus nutraukė laiptais lipantis Niall.