Stikliniai Vilkai

3.13

Pabudusi neradau šalia savęs Joseph ir pašokusi apsižvalgiau.

-Joseph?- tariau. Buvau tikrai išsigandusi.

Išlėkiau iš kambario paklaikusi. Nubėgusi laiptais žemyn įėjau į svetainę ir atsidusau palengvėjančiai. Joseph laikė močiutė.

-Galėjai perspėti.- isteriškai nusijuokiau ir močiutė sukikeno iš mano elgesio.

-Tu išvargusi, Ava.- ji meiliai tarė, bet aš papurčiau galvą ir šyptelėjusi paėmiau iš jos rankų verkiantį Joseph.

-Viskas gerai, močiut.- nusišypsojau plačia šypsena.

-Oh, na tada gerai.- ji nepatikliai pažvelgė į mane, bet aš į tai nekreipiau dėmesio.

Išėjusi iš svetainės užlipau laiptais į viršų ir paguldžiusi Joseph ant savo lovos paėmiau iš lentynos jo šiltesnius drabužius.

Aprengusi Joseph, paėmiau jį ant rankų ir nulipusi žemyn užsimoviau batus.

-Išeinu su Joseph!- silpnai sušukau ir išėjusi į lauką pasisodinau vaiką ant vienos rankos, kita uždarydama duris.

Pradėjusi eiti miško takeliu, kuris vedė į miestą pabučiavau Joseph į kaktą ir šis į burną įsidėjo kumštuką.

-skanu ar ne?- nusijuokiau ir pamačiusi priešais miestą pradėjau eiti jo parko link.

-Ava!- staiga išgirdau už savęs šauksmą. Tą balsą atpažinčiau bet kur.

Sustojau ir prigludusi Joseph arčiau savęs atsisukau į Tom.

-Ką gi mes čia turime?- jis pašaipiai tarė ir aš pajutau, kaip manyje sukirba baimė.

Na jau ne. Šį kartą aš jam parodysiu.

-Tom.- linktelėjau.

-Kalbėti išmokai?- jis pakėlė antakius ir susidėjo į kišenes rankas.

-Tavo nosis sugijo. - atkirtau apsimesdama nustebusia.

-Tai ką, jau mamytė?- jis nekreipė dėmesio į mano sakinį, nors iš akių mačiau, jog jis susierzinęs.

-Susipažink.- atkirtau.- Mano brolis Joseph.

-Reiškia jei ne tu paleistuvė, tai tavo mama.- jis pasišaipė ir aš pajutau, kaip mano kraujas užvirė.

-Nedrįsk taip kalbėti apie mano mamą.- sušnypščiau ir priėjusi skėliau jam skaudų antausį.- Dar bent žodis ir neteksi galvos.

Tom žiūrėjo į mane nustebęs. Apsisukusi pakštelėjau Joseph į kaktą ir pradėjau eiti tolyn. Pamačiusi prie parko ežeriuko medį priėjau prie jo ir atsisėdusi paguldžiau Joseph ant savo kojų. Jo ryškiai žydros akutės žvelgė į viršuje šlamančius lapus. Staiga vėjas nupūtė vieną lapą žemyn ir šis pradėjo kristi, taip dar labiau sudomindamas Joseph. Mažytėmis rankutėmis jis pabandė jį pasiekti. Sugavusi lapuką padaviau jį Joseph ir jis sukrykštė mielu savo balsiuku.

Nusijuokusi kartu pamačiau pro mus einančią porelę. Jie mielai šypsojosi pamatę mane su Joseph. Staiga mergina priėjo prie manęs ir prisėdo.

-Kiek jam laiko?- paklausė maloniu balsu.

-Jis ankstukas, tad dabar jam keturi mėnesiai.- tariau ir pastebėjau, kaip Joseph savo rankutėmis pradėjo plėšyti lapą.

Prie mūsų taip pat priėjo ir merginos vaikinas.

-Jis labai mielas.- nusišypsojo ir aš atsakiau tuo pačiu.- Gerai, Kriste, turime eiti.

Porelė atsisveikino su manimi ir nuėjo tolyn. Pažvelgiau į Joseph, kuris jau buvo pradėjęs snausti ir paglosčiau galvutę.

-Pavargai?- paklausiau ir vaikiukas snausdamas iškišo liežuviuką.

Nusijuokiau ir atsargiai paėmusi jį ant rankų pradėjau eiti namų link. Joseph apsikabino mano kaklą rankutėmis ir padėjo galvutę ant peties. Tai buvo miela.

Staiga mano plaukai buvo skausmingai patepti atgal ir aš sukandau lūpą sulaikydama klyksmą. Rankomis apglėbiau Joseph, kad apsaugočiau nuo kritimo. Mano nugarą pervėrė skausmas. Pakėliau akis pamatydama Josh. Tą patį vampyrą, kuris praeitą kartą bandė mane nužudyti.

Kaip keista aplinkui, parke nieko nebuvo. Josh užsimojęs savo mečete kirto, bet aš prisispaudusi Joseph prie savęs labiau, nusiridenau į šoną. Josh įniršo dėl savo netaiklumo ir aš pasinaudojusi jo padaryta pauze atsistojau, bei pasileidau bėgti. Įbėgusi į mišką pasiverčiau vilku ir įsikandusi nasrais į Joseph striukę pasileidau bėgti.

Keturis mėnesius treniravau savo fizinę ištvermę, kad būčiau pasiruošusi bet kokiai situacijai. Išmokau naudotis visais įmanomais ginklais, bei jos sudėti iš dalių. Išmokau kaip gintis pasinaudojant jėga ir išnagrinėjau visų įmanomų mistinių būtybių silpnąsias vietas.

Pribėgusi prie vieno urvo pasiverčiau žmogumi ir greitai padėjusi nuramintą ir užmigdytą vėjo Joseph pasileidau tolyn nuo jo.

Vampyrai turi gerą klausą, bei regą, aštrias iltis, bei ištreniruotą, stiprų kūną. Deja, jų pabalusi oda nėra apsaugota taip gerai. Tokios vietos, kaip kaklas, nugara ir šlaunys yra mažiausiai apsaugotos ir lengviausiai pažeidžiamos.

Išgirdusi sau iš šono urzgimą pasukau į priešingą pusę ir pasivertusi žmogumi peršokau, pasiremdama ranka, didelį rąstą. Jaučiau, kaip mano kūną užvaldo baimė, susimaišiusi su adrenalinu. Atsisukusi atgal sustojau ir nugara prisiplojau prie medžio. Įsiklausiusi į tylą išgirdau švilpiant skrendantį daiktą. Pajutau, kaip man už nugaros, kitoje medžio pusėje įsminga mečetė ir jos galas išsikiša man prie galvos, iš kairės pusės.

Nurijusi seiles atšokau ir pažvelgiau į artėjantį Josh. Jis užsimojo trenkti kumščiu, bet aš palindau po jo ranka ir alkūne trenkiau į smakrą. Vaikinas susiėmė už skaudamos vietos ir suurzgė parodydamas, jog mano veiksmas jį dar labiau supykdė, nei prieš tai.

Spyręs man iš kojos į pilvą parvertė mane, taip sulaukdamas skausmo aimanos iš mano lūpų. Vaikinas užsimojo iš kumščio į veidą ir aš pakėliau rankas į viršų, bandydama apsiginti. Jis atsistojo man ties liemeniu, taip padarydamas klaidą ir leisdamas man spirti į jo tarpkojį, bei išsikabaroti iš jo gniaužtų.

Atsistojusi ant kojų pakėliau prieš save rankas, taip pasiruošdama jo puolimui.

-Kažko išmokai per tą laikotarpį.- vampyras pašaipiu balsu tarė, nors tuo pačiu galėjai girdėti ir susierzinimą, jo balse.- Stebiuosi tavimi.

-Priimsiu tai, kaip komplimentą.- sušnypščiau ir nieko nelaukusi puoliau. Pašokusi atsispyriau nuo medžio ir pasivijusi kojomis jo kaklą parverčiau ant žemės, bei užlaužiau rankas.

Deja, mano pergalė truko neilgai. Josh galva, atbulai man trenkė į veidą ir pasinaudodamas proga išlaisvino ir rankas. Susiėmusi už nosies, kuri plūdo kraujais atsitraukiau per kelis žingsnius.

Josh pasukiojo rankas, taip jas pramankštindamas ir prisimerkęs pažvelgė į mane, bei išsišiepė.

-Tau tinka raudona.- jis tarė ir aš atitraukusi nuo veido nulaižiau nuo lūpų kraują.

Šį kartą Josh puolė pirmas ir užsimojęs, alkūne trenkė man į pilvą, taip priversdamas mane suklupti ir sužiopčioti iš skausmo.

-Ko nesigini?- paklausė pašaipiu balsu ir aš pasirėmusi ranka į medį sunkiai atsistojau. Skausmas, pervėręs mano kūną, privertė mane užsimerkti ir įkvėpti į plaučius oro.- Gerai, užtenka žaisti.

Vampyras priėjo prie medžio su mečete ir ištraukęs lengvu mostu ginklą priėjo prie manęs. Supratau, jog tai buvo mano paskutinis šansas. Kol Josh buvo užsimojęs, nėriau į šoną ir atlenkusi kišenėje esantį kišeninį peiliuką dūriau vampyrui į kaklą. Jam iš rankų iškrito mečetė.

Pasirėmusi ranka į medį stebėjau subliuškusį vampyro kūną. Ištraukusi kruviną peilį pradėjau šlubčioti urvo, kuriame palikau Joseph link.

Nuomonių ☺