Stikliniai Vilkai

3.18

-Tu to nepadarysi.- tėvas išsišiepė.

-Stebėk.- pažvelgiau jam tiesiai į akis ir nuleidusi ginklą šoviau į koją.

Kabinetą perskrodė skausmo kupinas tėvo šūksnis.

-Dabar man pasakysi žodį žodin, kodėl tai padarei.- suurzgiau ir pritūpiau prie ant grindų giliai kvėpuojančio vyro.- Arba kita koja bus papuošta dvigubai.

-Jis to nusipelnė.- Jis sušnypštė ir aš visiškai įtūžau.

-Dėl to, kad tu buvai suknistai dingęs trylika metų?!- surikau ir pridėjau ginklą peie jo smakro.- Kaip manai turėjo jaustis mama? Jai reikėjo palaikymo, todėl pasirinko Niall. O kas jau tarp jų buvo, ne tavo reikalas.

-Ji išdavė mane su blondinu.- sušnypštė giliai also damas nuo skausmo tėvas.

-Tu pats buvai dingęs trylika metų ir ne iš šio, ne iš to atsiradęs išvarei mamą iš namų. Tai tu nusipelnei šūvio į krūtinę.- suurzgiau ir užtaisiau ginklą antram šūviui.

-Ava,- į mane kreipėsi Steve, bet aš jį užtildžiau parodydama atbulos rankos kumštį.

-Nebūsiu tokia kaip tu.- atsistojau.- Bet nesakau, jog nepaliksiu tavęs merdėti.

Šoviau į kitą tėvo koją ir apsisukusi išėjau iš kabineto. Netrukus mane pasivijo Steve.

-Tai?- jis paklausė, kai aš įsidėjau į dėklą, pritvirtinti prie diržo, ginklą.

-Jis prisipažino ir atsakė už savo veiksmus.- tariau, patraukdama pečiais ir išeidama pro lauko duris.

-Ir taip mes vėl atsiradome aklavietėje.- Jis sumurmėjo.

-Be to.- nugara atsirėmiau į savo motociklą.- Kas jus atvedė į Londoną?

-Havajuose prieš metus buvo nužudytas gubernatoriaus sūnus.- Jis prisėdo ant mašinos kapoto, priešais mane.- Kraujo netekimas per kaklą. Kas keisčiausia, aplinkui nebuvo kraujo. Tik tais kakle buvo dvi skylutės. Manoma jog tai buvo kanibalas, manąs, jog yra vampyras. Pagal DNR tyrimus atsekėme, jog tai yra Josh Peters. Prieš pusmetį iš atskrido į Londoną.

Steve pažvelgė į mane. Žiūrėjau į žemę, sunėrusi rankas teis krūtine.

-Ką reikia tas tavo žvilgsnis?- Jis susiraukė.

Pažvelgiau į Steve ir atsidusau.

-Turi suprasti vieną dalyką, Steve.- Kreipiausi į jį.- Vampyrai iš tikrųjų egzistuoja. Vilkolakiai taip pat.

-Bet, tai neįmanoma.- jis sukryžiavo savo raumeningas rankas.

-Jeigu nori šiame miške išgyventi, turi su tuo susitaikyti.- atsitraukiau nuo motociklo ir paėmiau nuo rankenos, kabantį šalmą.- Važiuojam?

Steve nieko nesakęs linktelėjo ir aš užsidėjusi šalmą permečiau koją per motociklą, bei užkūrusi atlenkiau kojelę.

****

Šiuo metu stovėjome laikinoje komandos būstinėje, kurią gavo iš FTB.

-Tu teigi, jog vampyrai ir vilkolakiai egzistuoja.- Danniel ištiesė vieną ranką į priekį.

-Būtent tą ir sakau.- Tariau.

Chin su Kono susižvalgė.

-Ir kaip tu tai įrodytum?- Danniel susiraukė.

Atsidusau ir nusivilkusi maikę atsukau nugarą.

-Čia,- parodžiau į kaklą, kur buvo įkandimo žymė.- Įkandimas, kurį paveldėjau iš mamos. Sesė ir Joseph turi tokius pačius. 

-Tai ir tu vilkolakė?- paklausė Kono, kol aš užsidėdinėjau maikę.

-Taip.- linktelėjau.

-Tai tu per pilnatį tampi "monstru", kuris žudo žmones?- parodė kabutes Danniel.

Suurzgiau ir priėjau arčiau jo. 

-Klausyk, tau čia ne koks Saulėlydžio filmas.- sušnypščiau.- Esu grynakraujė vilkolakė. Pilnatis tiesiog sustiprina mūsų instinktus, bet nepaverčia žudymo mašinomis. Vilku tampi kada nori ir kaip nori. Gali blaiviai mastyti ir matyti daug daugiau, nei žmogus.

-Ava,- į mane kreipėsi Chin.- Atsitrauk nuo jo.

Užvertusi akis atsitraukiau nuo sutrikusio Danniel ir iškėlusi rankas į viršų prisėdau ant stalo.

-Beje, iš kur pažįsti Josh?- paklausė Kono, suraukusi antakius.

-Jis kelis kartus bandė mane nužudyti. Jis serijinis žudikas, samdomas už pinigus.- Tariau ir patraukiau pečiais.

-Kaip tu išgyvenai?- paklausė, pakėlęs antakius Chin.

-Pirmą kartą buvau išgelbėta, o antrą kartą dūriau su peiliu į kaklą.- Pasirėmiau į kelius alkūnėmis.

-Tai jis negyvas?- Steve nusikeikė ir įvėlė į plaukus ranką.

-Gyvas.- paprastai tariau.- Tik praradęs atmintį.

-Nematau logikos.- Kono perbraukė per veidą delnais ir aš nušokau nuo stalo, bei priėjau prie stalo, kuris turėjo liečiamą ekraną.

-Galiu?- paklausiau Steve.

Netrukus gavau iš jo sutikimą ir pajungiau, jog ekranuose rodytų 3d žmogaus siluetą.

-Kai vampyras netenka daug kraujo,- priėjau prie vieno iš ekranų r parodžiau į galvą.- Smegenys išnaudoja visą energiją išgyti, taip iššvaistydamos sukauptą atmintį.

Visi stovėjo tyloje. Staiga už lango pamačiau žmogaus siluetą ir susiraukusi išsitraukiau ginklą.

-Ava, ką tu darai?- paklausė Steve ir taip pat išsitraukė ginklą.

Pridėjau prie lūpų pirštą, parodydama, jog jis tylėtų.

-Jis čia.- be garso tariau ir priėjusi prie stalo išjungiau visą informaciją, kuri buvo pajungta ekranuose.

Visi likusieji išsitraukė ginklus ir aš įsiklausiau, bei parodžiau Steve, jog jis su Danniel eitų prie durų, Kono prie sienos, o aš su Chin prie lango. Visi paklusę atsistojo į tą poziciją, kurią nurodžiau. 

Staiga pamačiau, kaip prie lango pasirodo žmogaus siluetas ir apžiūri kabinetą. Jis pamatęs, jog vietos, kur apšviesta yra tuščios nusitaikė į stalą, kuris turėjo visą įrašytą informaciją apie bylą šovė.

Deja, aš spėjau pasivertusi vilku užbėgti prieš kulką ir ji susmigo man į pilvą. Subliuškusi pasiverčiau žmogumi ir nusitaikiusi viena ranka į žmogų, šoviau jam į koją.

Chin atidaręs langą suėmė vyrą, o Kono pribėgo prie manęs.

-Padėk man atsistoti.- giliai kvėpuodama, užspaudžiau viena ranka žaizdą.

Kono paėmė mano vieną ranką ir švelniai timptelėjo, taip pastatydama mane ant kojų.

-Tau viskas gerai?- Pribėgo Steve su Danniel.

-Gyvensiu.- sugebėjau išspausti mažą šypsnį.

-Greitoji jau važiuoja.- Danniel tarė ir aš linktelėjusi ranka pasirėmiau į stalą, bei stipriai sukandusi dantis išspaudžiau iš žaizdos kulką.

-CZ 72B- tariau ir padaviau kulką Chin.

-Paieškosiu duomenų bazėje.- jis tarė ir nuėjo.

-Kodėl jis taikėsi į stalą?- Kono suraukė antakius.

-Gal norėjo panaikinti turimus įrodymus?- Steve sukryžiavo rankas.

-Tai turi būti susiję.- linktelėjau.

-Einu, liepsiu jį užrakinti apklausimo kambarėlyje.- Danniel paėmė vyrą iš už nugaros.

Dar spėjau sutikti juodas vyro akis, iki kol jis nedingo iš kabineto.