Stikliniai Vilkai

2.14

Nusivaliusi ašaras nuėjau prie kito kabineto ir atsisėdusi ant palangės užsikėliau kojas, bei žiūrėjau pro langą. Tada pamačiau du vaikinus nusitaikiusius šaudykle su užtaisytu akmenuku į du žydrus paukščiukus. Tai buvo tie patys paukščiukai, su kuriais bendravau namie. Staigiai nušokusi nuo palangės išbėgau į lauką ir pastūmiau vaikinus. Deja jie jau spėjo pašauti į vieną iš tų paukščiukų. Nuo žemės atsistoję vaikinai pradėjo juoktis iš to, kaip aš sukritau prie sužeisto paukščiuko. Jo sparniukas buvo sulūžęs. Mano kraujui užvirus atsistojau ir nusimetusi kuprinę ant žemės suspaudžiau kumsčius, bei sutraškinau kaklo kaulus. Vaikinai tik prunkštelėjo. Aš priartėjau ir nors ir buvau žamesnė spyriau vienam iš jų į pilvą, o kitam trenkiau kumščiu į veidą. Abiem suklupus aš nusiraminau ir išsigandau, jog jie keršys. Tik tada pastebėjau, jog mano kapišonas buvo nukritęs. Ačiū dievui niekas nepastebėjo, bent jau taip tikiuosi. Greitai jį užsimovusi užsimečiau ant pečių kuprinę ir greitai, bet atsargiai paėmusi sužeistą paukščiuką, bei patapšnodama per petį parodžiau kitam ten nutūpti pasišalinau. Tika tada pastebėjau, jog mane išpūtęs akis stebi tas pats blondinas. Bet jo akys nebuvo eudos kaip praeitą kartą. Jos buvo ryškiai žalios. Sunkiai nugurgusi gerklėje susidariusį gumulą nubėgau iki savo motociklo, užsimukšlinau šalmą ir nukūriau namo. Šiandien buvo visko per daug.

Man įvažiavus į kiemą nusiėmiau šalmą ir kartu kapišoną. Vis dar atsargiai laikydama sužeistą paukščiuką, bei per greitai nebėgdama, jog nenukristų nuo peties kitas užlipau į savo kambarį. Kai įėjau į namus greitai užlipaj į savo kambarį ir išsiėmiau iš vonios spintelės vaistinėlę. Ištraukusi pagaliuką ir pleistrą/lipnios juostelę. Sutvarkiusi paukščiuko sulūžusį sparną jį paglosčiau. Sužeistasis mėlynplunksnis sučiulbėjo padėkodamas. Nejučomis šyptelėjau.

-Kol sugysi tau reikia saugiai pabūti.- tariau tebeglostydama mažylį.- jums abiems reikia.-pridėjau.

Atsitraukusi iš spintos išėmiau pakabą ir pakabinau ant virš spintelės išsikišusio vienies. Pakėlusi paukščiuką patūpdžiau ten ir nukrausčiau spintelę. Nulipusi apačion nuėjau į virtuvę ir pasiėmiau du mažus bliudelius. Vieną pripildžiau visokių grūdų, o kitą vandens. Atsargiai nunešusi atgal į savo kambarį padėjau ant spintelės. Paukščiukai nustriksėjo prie indelio su maistu ir pasigardžiuodami pradėjo lesti. Nusišypsojau ir tylutėliai atsisėdusi ant savo lovos stebėjau juos. Nejučiomis paskendusi savo mintyse neišgirdau kaip į kambarį įeina Niall. Jis palietė mano petį priversdamas mane kruptelti. Pasukusi į jį veidą nusiraminau.

-Kaip tu?- jis paklausė ir aš tiesiog patrukčiojau pečiais ir vėl žiūrėjau į paukščiukus.

Tik tada jis pastebėjo į ką aš žiūriu. Jau norėjo su ranka paukščiukus nuvyti, bet aš pagavau jo ranką ir sunėriau mūsų pirštus norėdama taip jį įspėti jog to nedarytų. Niall kiek sutriko. Aš tik timptelėjau jo rankovę, jog prisėstų prie manęs. Jam tai padarius aš padėjau savo galvą ant jo paties ir toliau stebėjau paukščiukus. Mačiau kaip Niall akys sušvelnėja ir jis pamatęs kaip tie du žaidžia nusišypsojo.

-Kodėl grįžai anksčiau?- paklausė jis, nors jau ir taip žinojo, jog kalbėti aš nenoriu.

Pirštu parodžiau į sužeistą paukščiuką. Niall tik atsiduso ir kita ranka suspaudė mūsų sunertus pirštus. Nejučomis šyptelėjau. Niall pamatęs mano šypseną atrodė numirs iš laimės. Nusijuokiau ir pirštu nestipriai dūriau jam per nosį. Niall sukikeno.

-Aš toks laimingas, jog tu atsigauni.- jis tarė su milžiniška šypsena veide ir paglostė mano, jau truputį spėjusį padidėti pilvą.

Nuo jo prisilietimo mano oda pašiurpo. Kas čia buvo?

-Vis dar negaliu patikėti, jog tu būsi mama.- Niall akys sužibo jam tai tarus.

Šyptelėjau. Pati laukiu nesulaukiu kada turėsiu vaikutį.

-Kaip jį arba ją pavadinsi?- paklausė ir šuniuko akimis pažiūrėjo. Jis labai laukė kada prakalbėsiu.

Asistojau ir nuėjau prie knygų lentynos ir išsitraukiau vieną knygą. Tai buvo iliustruotas anglų žodynas. Atsiverčiau puslapį su nupieštomis planetomis. Pirštu bedžiau į Venerą.

-Venera?- paklausė Niall.- O jeigu bus berniukas?

Paėmiau iš stalčiaus vieną iš savo sąsiuvinių. Jį atvertusi suieškojau reikiamą žodį ir vėl bedžiau į jį pirštu. Niall pažvelgė į ten kur rodau.

-Ed.- jis susimąstė ir susiraukė. Jau maniau jog jam šis vardas negražus, bet greitai jo veide atsirado didelė ir nuoširdi šypsena.- Labai originalu.

Šyptelėjau ir netyčiomis nusižiovavau.

-Tu pavargusi aš jau eisiu.- Niall atsistojo, bet aš į jį pažiūrėjau į jį žvilgsniu ar-tu-rimtai ir pirštu parodžiau į langą. Ten dar buvo šviesu.- Ups.- jis nusijuokė.

Pavarčiau akis ir pradėjau knistis savo daiktuose.

-Ko ieškai?- Niall susidomėjo.

Išsitraukiau iš vieno švarkelio keliasdešimt dolerių.

-Kam jie?- jis susiraukė.

Galvojau kaip jam paaiškint nekalbant, bet kaip tik laiku sugurgė mano pilvas.

-Aišku.- Niall nusijuokė kartu su manimi.

Abu nulipę apačion išėjome į lauką ir nupėdinome link garažo. Niall norėjo jau lipti į savo mašiną, bet aš pamojau jam ranka ir patapšnojau į vietą ant motociklo už savęs. Jis atsiduso ir pasiėmė sau šalmą. Šyptelėjau, jog jis sutiko ir užsimaukšlinusi kapišoną, bei šalmą parodžiau Niall apglėbti mano liemenį. Jam tai padarius aš užvedžiau savo juodą eržilą, bei nulėkiau kavinės link. Sustojusi aikštelėje nusiėmiau šalmą ir ištraukiau raktelį. Nusiėmiau kapišoną ir Niall jau norėjo paprieštarauti, bet aš ant beveik sugijusios žaizdos užsimečiau plaukų sruogą ir sunėriau mūsų pirštus. Net nežinau kodėl tai padariau, bet tai padarius per kūną pereidavo malonūs šiurpuliukai. Įėję į kavinę susiradom laisvą staliuką ir prisėdome. Kai iš meniu išsirinkome ko norime užsisakėme ir laukėm maisto. Ilgai laukti nereikėjo. Pradėjusi valgyti išgirdau už savęs merginų balsus.

-Čia ta naujokė.- girdėjau vienos merginos balsą.

-Ane? O kas ten su ja?- pasigirdo antras spygus balsas.- Jis karštas.

-Ji jo neverta.- šie žodžiai man įsirėžė į galvą.

-Tikrai. Ji juk tokia baisi ir ta sruoga ant akies atrodo tragiškai.- šie žodžiai žlugdė mane.

Niall pastebėjo, jog nustojau valgyti ir užsimerkusi nuleidau galvą. Niall įsiklausė ir atsistojo. Atsimerkiau ir ašarotomis akimis pažiūrėjau į jį. Girdėjau kaip merginos už manęs sukikena, kai pamatė mano akyse ašaras. Niall nuėjo prie merginų ir tos pradėjo su juo flirtuoti, bet jis nesileido į kalbas. Bet tada išgirdau žodžius, kurie sužlugdė mane galutinai.

-Kodėl tu ją gini, kai ji tokia pabaisa. Pažiūrėk į mus. Mes labiau vertos tavęs, nei ta nevykėlė.- viena rėžė. Vien nuo šių žodžių norėjosi verkti.

Bet Niall atsakymas buvo dar žiauresnis.

-Aš nežinau kodėl aš su ja...- jis po pertraukėlės, viską apmąstęs tarė.

Daugiau nebesiklausiau ir staigiai atsistojau. Numetusi ant stalo pinigus ir paplūdusi ašaromis išbėgau iš kavinės ir numetusi Niall šalmą ant žemės užsidėjau savo ir nukūriau.