Stikliniai Vilkai

4.7

Bučinys buvo atsargus ir švelnus. Net nepajutusi atsakiau į jį. Pilve susirišo malonus mazgas.

Šis Conor veiksmas privertė mane atsipalaiduoti ir vėl pasijausti kažkam reikalinga. Pajutau, kaip bučinys tampa sūrus nuo mano skruostu nuriedėjusios ašaros. Taip, aš vėl prisiminiau Nash.

Kai atsitraukėme, buvau užsimerkusi. Nuleidusi galvą pajutau, kaip Conor nuvalo mano ašaras.

-Aš atsiprašau.- Staiga Conor atsitraukė.- Neturėjau tavęs pabučiuoti.

-Tau tai buvo klaida?- jau virpančiu balsu paklausiau.

-Ne.. Taip.. Nežinau, Ava.- jis atsiduso.

-Ačiū už pagalbą, bet manau, jog man pas tave tada nėra vietos.- Skruostais pradėjo ristis ašaros.

Po velnių, aš tikrai jam kažką jaučiu. Arden buvo teisi. Conor stebėjo mane su kalte akyse. Apsisukusi patraukiau mašinų aikštelės link. Susistabdžiusi taxi įlipau į ją ir liepiau važiuoti Conor namų link.

Kai sustojome reikiamoje vietoje, sumokėjau pinigų sumą, kurią pasakė taxistas ir išlipusi įbėgau į namus. Pasiėmusi iš kambario tašę su drabužiais, išbėgau ir įlipusi į tą pačią taxi nurodžiau savo seno, dviejų kambarių buto adresą.

Atsidūrusi jame, numečiau prie sienos tašes ir nuslydusi nugara durimis, pravirkau. Nors mes pažįstami tik kelias dienas, pati to nežinodama susižavėjau juo. Ir kas žiauriausia, tai, kad viskas primena Nash.

Paraudusiomis akimis pažvelgiau į žiedą ant rankos ir nusimovusi nuo piršto sviedžiau tolyn. Kambarį užpildė mano stiprus raudojimas.

Prisitraukusi prie savęs kelius, apsikabinau juos ir leisdama savo drabužiams sugerti mano skruostais bėgančias ašaras, užsimerkiau.

Nežinau kiek laiko taip prasėdėjau, bet kai jau pajutau, jog pradeda darytis šalta, pakilau. Jaučiausi lyg žmogus be sielos. Tiesiog, tuščias.

Išsitraukusi iš tašės kompiuterį, nusinešiau jį į miegamąjį ir pasijungusi internetą pradėjau ieškoti bilietų į Londoną.

Darysiu tai, ką moku geriausiai. Bėgti nuo nevilties.

Nusipirkusi bilietus rytojaus vakarui, nusigavau iki virtuvės ir išsitraukusi vyno butelį, bei taurę, užsidegiau žvakes. Išjungusi visur šviesas prisileidau vonią šilto vandens. Tikėjausi, jog ši procedūra padės, bet po valandos tiesiog blaškymosi mintimis, pasidaviau.

Apsirengusi seną Nash maikę, kurią visada vilkdavausi kaip naktinius, grįžau į miegamąjį ir įlipusi į lovą užsimerkiau.

*KITA DIENA*

Conor POV.

-Arden, kažką sužinojai?- paklausiau pažvelgdamas į merginą, kuri sėdėjo šalia Will.

-Nieko.- ji papurtė galvą.

Atsistojau nuo sofos ir lydimas daugelio žvilgsnių užlipau į savo kambarį. Iš Avos jokių žinių. Gailiuosi savo žodžių. Vien prisiminus jos skausmo kupiną žvilgsnį, tesi nori prasmegti skardžiai į žemę.

Deja mano mintis pertraukė į kambarį įsiveržęs uždusęs Jack. Pašokęs nuo sėdimos vietos priėjau prie jo.

-Ką sužinojai?- paklausiau.

-Ji išvyksta į Londoną.- Jack tarė ir aš supratau, jog susimoviau dar labiau, negu maniau.

-Ką? Kada?- įvėliau į plaukus pirštus ir papešiau, taip pajusdamas menką skausmą.

-Šiandien, po valandos.- Tarė ir aš pasiėmiau nuo spintelės telefoną, bei mašinos raktus.

-Važiuojam.- tariau ir nubėgęs laiptais, išbėgau į lauką.