try me // njh

septyni

Niall

"Taigi dėl didžiausio mano liūdesio yra kaltas jis." Atsiduso.

Aišku, taip ir reikėjo suprasti, kad dėl viso to kaltas vaikinas.

"Na žinai, kaip bebūtų keista, vaikinas. Manau, kad reikėtų pradėti nuo to kaip susipažinome. Būdama dešimtoje klasėje perėjau į kitą mokyklą ir kaip supranti ten draugų taip pat neturėjau. Na bet tai nesvarbu. Taigi toje mokykloje nevyko nieko neįprasto, tačiau vieną vakarą per valentino dieną, parke netoli mano namų vyko vakarėlis, ar festivalis, nežinau kaip tai pavadinti."

Šūdas, tada supratau, kad istorija darosi tikrai per daug pažįstama.

"Na ir žinai ten atėjusi gavau pasiūlymą su kuriuo sutikau. Nieko svarbaus nereikėjo daryti, aš tik turėjau apsivilkti palaidinę su užrašu nemokami apkabinimai."  Nusijuokė.

Šūdas.

Dabar iš mano rankų iškrito stiklinė.

"Ar viskas gerai?"

Papurčiau galvą, atsitokėdamas.
"Mhm.. tęsk."

"Ir tada sutikau jį. Ir jis tiesiog priėjęs apkabino mane. Gal turėčiau papasakoti kaip jis atrodė? Jis turėjo blondiniškus plauku ir mėlynas akis. Jis buvo aukštas, prisiekiu tada nuekada nebuvau mačiusi kažko gražesesnio, tikras Graikų Dievas."

Juk tai tikrai aš...
Ebbie čia ji..

"Ir nuo tada pradėjome bendrauti. Jis mokėsi toje pačioje mokykloje, dvyliktoje klasėje. Ar nori sužinoti kaip viskas vyko toliau?"

Juk aš ir taip viską žinau.
Tiek laiko jaučiausi apgautas ir įskaudintas, kad noriu viską jai išrėkti.
Bet gal man reikia išklausyti istoriją iš jos lūpų ir kolkas apsimesti, kad nieko nežinau. Mano širdis dabar pradėjo taip smarkiai plakti, kad atrodo iššoks iš krūtinės.

"Taip, žinoma, kad noriu."

"Gerai."

Ebbie, kokia bus tavo istorija?

"Ir viskas buvo tikrai labai šaunu. Mes bendravome gal porą mėnesių. Susitikdavome mokykloje. Jam nebuvo gėda manęs. Mane apkabinti jam nebuvo gėda, net tai padaryt. Jis pakviesdavo mane per jo futbolo treniruotes. Ir, kad ir kaip tai banalu ir juokinga jis buvo populiarus mokykloje. Ir kiti susidarė kitokį įspūdį apie mane. Visi pradėjo su manimi sveikintis ir taip toliau. Buvo kažkas naujo." Jos balsas šiek tiek drebėjo.

Ir tada pradėjau jaustis toks šiknius.

"Jis buvo toks malonus. Niall. Ta prasme tas vaikinas. Buvo airis gyvenantis Anglijoje. Tiesą sakant nežinau kur jis dabar, bet nesvarbu." Ji patylėjo keletą sekundžių. "Tiesiog mes tapome iš pradžių lyg geriausi draugai, bet iš ties nesupratau kuo sužavėjau jį iš pradžių. Tau gal ir atrodo, kad buvau su juo dėl dėmesio, bet ne aš buvau su juo dėl jo vienintelio dėmesio. Iš jo gavau tiek daug dėmesio ir meilės, daugiausiai per visą savo gyvenimą, prisiekiu jis buvo tiesiog tobulas- toks malonus ir švelnus man. Jis visada šnekėdavo meiliai su manimi, paimdavo už rankos prie draugų, pasisodindavo ant kelių." Ji šnekėjo svajingai.

Tu, buvai paprasta. Tu, buvai kažkas naujo, Ebbie, dėl to taip elgiausi, nes buvau iki ausų įsimylėjęs tave.

"Ir mes turėjom lyg simbolį tai buvo įprasta dovana. Padovanojau jam apyrankę ir tokią pačią turėjau ir aš. Tai buvo įprasta odinė apyrankė su maža žvaigžde prikabinta prie jos. Iš ties ant maniškės to nėra, bet niekada ir nepasakiau ką ji reiškė. Ir savąją vis dar nešioju.."Ji atsiduso.

Kilstelėjau džemperį sau nuo riešo ir perbraukiau per apyrankę, kuri vis dar buvo ant mano riešo. Kiek norėjau ją nuplėšti, pykau. Siaubingai pykau, kad ji melavo nors apyrankė buvo daug stipresnė už principus.

Aš taip pat vis dar ją nešioju, Ebbie.
"Tu mano saulė, mėnulis ir visos žvaigždės." Prisiminiau jos ištartus žodžius, kai ji man įteikė apyrankė.

"O ką reiškė ta žvaigždė ant apyrankės?" Ir velnias aš norėjau taip viską sužinoti, atrodo visi jausmai atgijo.

"Kad jis lyg žvaigždė pasirodė mano sumautam gyvenime nors vakaras buvo apsiniaukęs." Tokia pati romantikė.

Mano veidą paliko šypsena.