try me // njh

aštuoni

Ebbie.

Kitą rytą atsikėliau kiek geresnės nuotaikos.

Viskas buvo gerai, papasakojus šiek tiek praeities Jon, man kažkiek palengvėjo.

Ir diena būtų buvusi tikrai nebloga.

Jei einant namo nebūčiau smarkiai pagriauta.

Mano veidas tiesiogine prasme susidūrė su asfaltu ir dabar jis mėlynas ir ištinęs.

Ir lyg to būtų maža pasisukau koją.

"Ar tau viskas gerai, dabar, Ebbie?" Paklausė mama ir pabaigė aprišti mano koją.

"Taip, mama." Pasakiau ir atitraukiau ledą nuo skruosto, kuris nukenčia jau antrą kartą per dvi dienas.

"Gerai, tada man laikas į darbą. Neik rytoj į mokyklą, mieloji." Pasakė ir pakštelėjo man į kaktą.

Kartais, tokiomis akimirkomis džiaugiuosi, kad mama slaugė ir dirba ligoninėje.

Pasiėmiau telefoną nuo spintelės ketindama klausyti muzikos.

Bet pamačiau vardą, kuris nejučia sukėlė šypseną.

"Klausau." Atsiliepiau ir susiraukiau, nes skaudėjo skruostą.

"Eb..Eb. Hm, Adeline, ar viskas gerai?" Atsikrenkštė.

"Žiūrint iš kurios pusės pažiūrėsi." Sausai nusikosėjau.

"Ne laikas sarkazmui. Kodėl nepaskambinai ir kas yra?"

"Aš buvau mokykloje, neturėjau kada. Nieko svarbaus, tik buvau parstumta ir parkritusi sugebėjau pasisukti koją ir susitrenkti skruostą."

"Ir taip kiekvieną dieną, kodėl tu tyli?"

"Ne kiekvieną. Liko nedaug tik šie metai, aš vistiek nieko nepakeisčiau."

"Tu turbūt nekenti jų kaip ir jo."

"Jo? Iš kur žinai, kad nekenčiu jo?" Pabandžiau atsisėsti, bet pasigailėjau, nes koją persmelkė skausmas.

"Spėju. Juk tu būtum bent kiek laiminga, jei jis būtų čia, su tavimi ar ne?"

Tada dar nežinojau, kad jis net nespėja.

"Mhm.. tu teisus. Bet žinai, aš nepykstu ant jų visų, tik noriu kuo greičiau baigti šiuos metus ir išvykti iš čia, nors manau man nebus galimybių padaryti tą. O ant jo aš niekad ir nepykau." Sušniurkščiau nosimi.

"Tai tu, atleistum tam kvailiui?" Paklausė.

"Žinoma. Aš niekad nebuvau blogas žmogus. Ir nelaikiau pykčio ant kitų, o ypač ant žmonių kuriuos myliu."

"Šūdas." Išgirdau jį nusikeikiant.

"Ar viskas gerai?"

"Taip, taip. Aš čia tik nusideginau ranką, bet nieko tokio."

Tai buvo melas.

"Tai ar nori, kad papasakočiau, kaip vystėsi mūsų draugystė toliau?" Nusišypsojau sau.

"Žinoma."

"Tai kaip sakiau mes tris mėnesius tiesiog labai gerai sutarėm. Kai buvo tas festivalis ar vakarėlis taip niekad nenusprendžiau kas iš tiesų ten buvo jis paprašė mano numerio ir tai buvo miela. Bet aš taip ir nesupratau tikrai kuo buvau tokia įpatinga, nes už mane buvo daug geresnių. Ir tiesiog kai mes bendravom du mėnesius jis pakvietė mane pas save ir mes žiūrėjom filmą. Man nebuvo malonu eiti pas jį, o jaučiau gėda kviestis vaikiną pas save.. Ir tiesiog pamenu puikiai žiūrėjom romantinį filmą, man buvo labai keista jog tokio žanro filmą jis pats pasiūlė pažiūrėti..."Švelniai perbraukiau sau per plaukus.

Niall.

Tiesą sakant jaučiausi šiuo metu ne kaip.

"Ir jis paėmė mano ranką vidurį filmo ir tai buvo taip miela kai jis mane pabučiavo. Buvo pirmas ir geriausias bučinys, kurį turėjau..." Jos balsas buvo švelnus ir lyg muzika mano ausims. "Ir jis tiesiog paklausė ar norėčiau su juo būti..." Ebbie giliai atsiduso.

Aš viską žinau, Ebbie.

"Kas buvo toliau?" Nekantravau prieiti prie to ką noriu išgirsti.

"Na, jam mokykloje nebuvo gėda apkabinti mane, pabučiuoti. Ir mokiniai nebuvo nusiteikę prieš mane daugiau... Ta prasme tai buvo kažkas naujo. Jaučiausi lyg turėčiau kažką šalia. Kažką kas buvo geriau nei ankščiau..."Pastebėjau, kad Ebbie balsas pradėjo drebėti.

Ji tikrai pasidarė jautri.

"Atleisk turiu eiti. Paskambinsiu vakare."Ji staigiai pasakė.

"Uh, gerai." Pasakiau ir pokalbis tiesiog baigėsi.

Atsidusau. Dabar beveik vakaras. Liko pusvalandis iki mano darbo pabaigos, bet negalėjau susilaikyti nepaskambinę jai iš savo telefono. Atsilošiau į kėdę, kuri tikrai nepatogi. Aš dabar bijau, kad tikrai esu per daug ją įskaudinęs be reikalo.

"Horan?" Kilstelėjau antakius ir pasukau galvą į garsą skleidžiantį žmogų.

"Zayn." Sumurmėjau ir pašokau nuo kėdės.

"Na, kur jau kur bet čia tavęs niekada nesitikėjau tavęs pamatyti. Nors kai nuvažiavau į tavo namus ten radau tavo seserį, kuri neatrodė gerai. Pasiteiravau tavęs ir pasakė jog tu čia dabar ją pavaduoji. Na, stebini mane." Aš nusijuokiau ir apkabinau draugą.

"Nemaniau, kad dar grįši į Londoną. Maniau tave Milanas sugrauš." Prunkštelėjau.

"Na, aš irgi. Bet ten sutikau merginą ir ji tokia wow. Ta, prasme."

"Ir prie ko tu čia? Kuo tai susija su Londonu?" Grįžau į savo vietą. Tiesa Grace čia turi ir kabinetą. Jis klestelėjo kėdėje prieš mane.

"Na, ji iš Londono." Jis išsišiepė.

Na, man buvo keista kalbėtis su Zayn apie rimtą merginą. Jis maniau niekada gyvenime nesugebės susitupėti.