try me // njh

dešimt.

Ebbie

Aš esu įsitikinus jog patėvis vėl priekaištaus apie visą šūdą, bet kai jis mane pamatė aš nežinau kas nutiko.

Jo akys atrodo pasikeitė. Iš piktų pasirodė švelnesnės. Nors tiesą sakant nesu įsitikinus ar man nepasirodė, bet tada įsitikinau jog ne.

Jis paklausė ar man viskas gerai, o aš atsakiau jog viskas gerai.

Nors nesijaučiau gerai, net nepamenu ką reiškia turėti draugų.

Ir mano tėvas paklausė ar tai nutiko mokykloje.

Nenorėjau kalbėti tai tiesiog palinkčiojau.

"Aš nemanai jog tau reikėtų pakeisti mokyklą?" Aš sėdėjau prieš savo gal ir ne visadą gerą ir ne biologinį tėvą, bet man jis ilgai buvo tėvu.

"Man liko nebe tiek daug. Aš iškęsiu." Atsakiau užtikrintai, bet viduje jaučiausi ne taip ir gerai.

"Bet tai kartais gali būti ir per daug." Tėvas baigęs valgyti pažiūrėjo į mane.

"Ačiū, kad rūpinies na, bet manau susitvarkysiu." Sumurmėjau.

Nors dabar guliu. Laikrodis rodo dvidešimt tris keturiasdešimt šešias.

Aš noriu paskambinti tam vaikinui, bet visi normalūs miega manau.

Bet atrodo mano mintys veikia, telefonas pradėjo vibruoti ir švietė pažįstamas numeris.

Aš atsiliepiau ir vos nespėjus pasisveikint išgirdau jo balsą.

"Klausyk, aš žinau galbūt tave pažadinau ir aš esu kvailys, bet aš taip noriu tavęs klausytis jog, net skauda." Jis kalbėjo greitai ir nelabai aiškiai, nusišypsojau.

"Aš irgi norėjau tau skambinti, bet bijojau jog miegosi." Kalbėjau tyliai, nes tėvas nebuvo šiandien išėjęs dėl ko džiaugiaus, o mama neseniai grįžo.

Ir jokio barnio, dėl ko jaučiausi labai laiminga.

"Aš ilgai nemiegu." Tyliai nusijuokiau, iš jo.

"Ar viskas gerai,kad taip tyliai šenki?"

Niall

''Taip, viskas gerai. Tik nenoriu prikelti tečio su mama."

Ji visdar geraširdė visai tokia pati, kaip ir atsimenu ją.

Įdomu ar ji dabar atrodo taip pat kaip ir anksčiau.

"Klausyk kokios spalvos tavo plaukai?" Nusijuokiau nuo šio savo klausimo.

"Šviesūs, šiek riek banguoti. O tavo?" Tyliai šnekėjo.

"Ar mes žaidžiam kvailą klausimų žaidimą?"

"Ne, tik ne tą kvailą žaidimą."

"Gerai, tada aš mieliau tavęs klausinėsiu, o tu atsakyk." Pasakiau ir atsisėdęs ant lovos pažiūrėjau į mūsų nuotrauką.

"Ei..taip nesąžininga,Jon."

Norėjau pasakyti- aš Niall, Ebbie.

Bet manau, kad tam dar per anksti aš nežinau tikrosios priežasties ir ji gali nemęsti manęs.

"Taigi, gal verčiau norėtum papasakoti kaip vyko jūsų su tuo vaikinu draugystė toliau?"

"Tu kaip mergina. Tau įdomūs tokie dalykai." Nusijuokė.

"Ar blogai, kad noriu sužinoti ir suprasti tau įvykusę istoriją? Paklausiau, nors iš dalies ją žinojau.

"Manau, kad tau įdomiau sužinoti finalą, o ne visą istoriją." Tai netiesa,Ebbie. "Taigi aną kartą pabaigiau tikriausiai ties tuo, kad kai draugavau su Niall turėjau su kuo bendrauti ir turėjau nemažai dėmesio.." Atsiduso.

"Man keista, kad su juo bendravai ne dėl dėmesio." Nes man visi sakė ką kitką ir aš buvau toks kvailas, kad patikėjau jais.

"Ką? Ne, aišku, kad ne aš jį mylėjau ir myliu, aš tau sakiau." Išgirdau jos kūkčiojimą.

Ir kodėl ji turėtų meluoti svetimam žmogui?
p
"Ei, mažyte, neverk, ne tai yra Adeline." Perbraukiau ranka per plaukus.

"Ir žinai kas blogiausia? Aš nežinojau kur jis ir dabar nežinau. Aš jo velniškai pasiilgau. Ir blogiausia tai, kad vėl nepajusiu jo lūpų, ant savųjų."

Šūdas.. Susimoviau..

Atsistojęs spyriau į sieną.

Dėkui su 1 K peržiūrių. Nustebinkit su komentarais, ką?:))