Stepbrother ➡l.h.

7. "LUKE???!"

Part 7.

"Calum?"

"Ar tau viskas gerai?"

Kodėl Calum atėjo tokį vėlų metą? Ar tai jis buvo su kuriuo Luke šnekėjo prie durų? Mano mintys negalėjo susiklostyti.

"Louise" Calum šnabždėdamas surėkė taip nutraukdamas mane nuo mano minčių.

"A,ką?"

"Ar galiu užeit?" Calum paklausė. Porą sekundžių pagalvojau,ar tikrai verta? Aš jo beveik nepažįstu,bet jis atrodo draugiškas ir nuoširdus. Gal ir vertėtų?

"Gali" taip pat šnibždėdama sušaukiau.

"Ateik prie pagrindinių durų" pasakius tai uždariau langą ir tyliai pravėrus duris,nutypenau laiptais į pirmą aukštą. Atrakinau duris ir prieš save pamačiau brunetą. Jis žiūrėjo į mane pilnomis susijaudinimo akimis.

"Cal-"

Jis pribėgo prie manęs ir stipriai apkabino. Niekada nejaučiau tokio stipraus jausmo,lyg...kažkam rūpėčiau?
Neužtikrintai taip pat apkabinau Calum per jo liemenį ir panardinau savo veidą jo krūtinėj.

Aš jį pažįstu vos porą dienų,tai kodėl jaučiuosi taip lyg pažinočiau jį visą gyvenimą? Kodėl jaučiuosi lyg galėčiau jam visiškai išsipasakoti? Kodėl?

Lėtai,jis atleido mane iš savo glėbio ir atsistojo tiesiai.

"Einam į mano kambarį" sušnabždėjau ir jam linktelėjus nukeliavom patyliukais laiptais.

Iš Luke kambario dar vis sklido garsi muzika,tad manau jis nieko negirdėjo.

Tyliai atidariau savo kambario duris ir įsivedžiau Calum. Pliumptelėjau ant lovos,Calum šalia manęs.

"Louise,ar tau viskas gerai?" Calum paklausė,galėjau matytį susirūpinimą jo akyse.

"Man viskas gerai" nusišypsojau. Jis linktelėjo.

"Kodėl išbėgai iš kavinės?" jis toliau klausinėjo. Truputį susijaudinau,ar tikrai turėčiau papasakoti tiesą?

"A-aš....uhmm... Man labai reikėjo,tai buvo svarbu,šeimyniniai reikalai" stengiausi nusišypsoti įtikinamai. Jis linktelėjo ir šyptelėjo taip pat. Patikėjo.

"Taigi,kas tas vaikinas?"

"Luke?"

"Nežinau,blondiniški plaukai,mėlynos akys,kuris atidarė man duris prieš 10 minučių" Calum tarė.

"Taip,Luke. Jis mano būsimas įbrolis"

"Ohh" jo veide galėjau matyti palengvėjimą.

Stojo tyla. Nejauki tyla. Nežinojau ką pasakyti,tad žaidžiau su pirštais. Calum žiūrėjo pro langą į tyrą tamsumą.

"LOUISE!" Luke sušuko iš kitos pusės durų. Išsigandus net pašokau.

"Ką?"

"AŠ EINU MIEGOT IR NEBANDAI MAN TRUGDYT!" Kodėl šitas vaikinas visada turi taip rėkti?

"Gerai" sumurmėjau ir girdėjau kaip Luke kambary nutyla muzika.

Calum pasuko savo galvą į mane.

"Aš jau gal eisiu" jis linktelėjo link durų.

"Gerai" sušnibždėjau. Jis atsistojo nuo lovos ir ėjo link išėjimo.

"Dar susitiksim?"

"Taip" Ir su tuo,jis paliko mano kambarį. Tylūs žingsniai nuaidėjo namo tylumoj ir tada tyliai užsidarė pagrindinės durys.