Part 30.
Louise POV.
Ėjau sau nežinomu keliu. Namai čia buvo baisūs,apgriuvę,išdaužytais langais ir išverstais šiukšlių konteineriais. Ši vieta atrodė lyg po pasaulinės apokalipsės ir tamsa užgožūsi dangų,tikrai padeties negerino.Niekad negalėjai žinoti,kad už gatvės prabangių namų,gali būti tokia baisi vieta.
Tyliai vilkau koją už kojos nepažįstamomis gatvėmis. Čia buvo tylu,ramu,nei vienos gyvos dvasios. Atrodė,kad čia nebuvo gyventojų,bet šviesos,kurios blausiai sklido iš apdaužytų namų,rodė atvirkščiai.
Papūtus stipriam vėjui prisispaudžiau rankas prie šonų stengdamasi sušilti. Žvilgtelėjau į laikrodį ir nustebau. Jau buvo bevik devynios valandos. Nejaugi aš taip ilgai slankiojau šiomis gatvelėmis?
Menkai papurčius galvą apsisukau ir pradėjau eiti tuo pačiu keliu namo. Bet bėda tame,kad po poros posukių nebegalėjau prisiminti iš kur atsivilkau. Išleidau virpantį atodūsį ir dar labiau susigūžus į savo paltą,pradėjau dairytis į šonus. Buvau per daug užsigalvojusi savo mintyse,kad nekreipiau dėmesio kur einu,ir dabar aš pasiklydus.
Lėtai pradėjau judėti link dešinio posūkio,bet ten mano pasitiko siena. Ėjau link priešingo posūkio,bet ten taip pat kaip nekeista,buvo tamsi mūrinė kliūtis. Pasukau tiesiai ir nuėjau siaura gatvele tolyn. Priėjus kelkraštį,apsidairiau. Posūkiai buvo į tris skirtingas puses. Šis kvartalas atrodė kaip visiškas labirintas.
Nežinodama kur eit,susikrimtau. Gal reikia paskambint tėvam? Ne,jie mane užmuš,sužinoję,kad vaikštau naktį po nepažįstamas gatves. Papurčiau galvą ir išsitraukus telefoną,dvejojau kieno numerį rinkti. Michael? Ar Luke? Atsidusau ir surinkau blondino numerį,juk blogiau būti negali,tiesa?
Nuspaudus žalią mygtuką laukiau kol ragelį pakels mėlynakis. Po keturių byptelėjimų vaikinas pakėlė ragelį.
-Klausau?- jo balsas skambėjo nustebęs.
-Luke,- sušnabždėjau,nenorėdama sukelti daug triukšmo tylioje gatvėje.
-Aš pasiklydau,- sumurmėjau jausdama kaip raudonis išmuša mano žandus,- ir man šalta,- pridėjau,bandydama viena ranka save šiek tiek sušildyti. Porą akimirkų ragelyje buvo visiška tyla.
-Apibūdink vietą kur esi- jis įsakė,bet jo balse girdėjosi gaidelė jaudulio. Apsižiūrėjau aplink. Mane supo vien tik baisūs namai. Čia daugiau nieko nebuvo.
-Aš tarp baisių,išdaužytais langais namų,- pradėjau,toliau žvalgydamasi ir bandydama rasti ką nors išsiskyriančio šioje gatvėje.
-Šiame kvartale taip pat pilna daug gatvelių,kurios atrodo kaip labirintas,- tęsiau,prisiminus,kad tai ir buvo pagrindinė priežastis kodėl pasiklydau.
-Apsižiūrėk,ar ten yra namas su raudonom durim?- jo balsas šiek tiek mane suglumino,bet paklususi pasukinėjau galvą į šonus,ir taip,jis buvo teisus. Čia buvo tokios durys.
-Taip,čia yra tokios,- sumurmėjau ir girdėjau kaip jis pridengęs telefoną ranka,šnekėjosi su kai kuom. Tikiuosi tai ne tėvai.
-Gerai,greit būsiu,- jis atsiliepė ir numetė ragelį. Atsidusau ir atsisėdau ant šaligatvio. Glaudžiau paltą kuo arčiau savęs bandydama apsisaugoti nuo negailestingos vėjo jėgos.
Po penkių minučių laukimo,prie manęs prisiparkavo pažįstamas juodas Range Roveris. Galinėms durims atsidarius,buvau sutikta šilto žalių akių žvilgsnio. Menkai nusišypsojusi atsistojau ir vaikinui ištiesus ranką,ją suėmiau ir įlipau į galines sėdynės. Drebėjau nuo šalčio ir kalenau dantimis. Kad ir buvo jau rudens pabaiga,šalčiai buvo nerealūs.
Žaliaplaukis pamatęs mano būseną,lėtai apkabino savo rankas aplink mane,bandydamas taip mane sušildyti. Apvyniojau savo rankas aplink jo liemenį ir prisiglaudžiau arčiau. Jis buvo toks šiltas. Pasižiūrėjau į kabantį veidrodėlį prie Luke ir buvau sutikta Luke žvilgsnio. Jose matėsi kažkas. Lyg....lyg pavydo kibirkštelė,kuri jam sumirksėjus,greit dingo.
Suraukiau antakius ir pradėjau savo galvą ant Michael kelių. Jis juk negalėjo pavydėti? Pavarčiau akis,tikrai ne,jis mano įbrolis,o Michael mano draugas. Čia nėra ko pavydėti.
Man tiesiog reikia numigti.
~~~
Privažiavus Michael namus,apsimečiau mieganti,kad netektų judėti iš patogios pozicijos mašinoj. Michael atsidusęs sugriebė mano liemenį ir bandė pakelti mane,kai staiga jo rankos buvo patrauktos.
Po sekundžių pertraukos,rankos tik šį kart priklausančios kitam asmeniui,suėmė mane už liemens ir kojų,išnešė iš mašinos. Buvau nešina nuotakos stiliumi į Michael namus. Atsidarius durims,Luke mane nunešė į svečių miegamąjį ir gražiai paguldęs ant lovos,pats ant jos atsisėdo. Po poros minučių tylos,negalėdama daugiau ištverti jo žvilgsnio sau į veidą,apsiverčiau,paslėpdama veidą pataluose.
Vaikino šalta ranka prilietė mano koją ir lėtai atsegė mano batus. Šūdas,aš juk dar vis su rūbais.
Batams nukritus ant žemės,jo rankos nuslinko link mano palto sagų. Vieną po kitos sagos buvo atlaisvinamos,kaip pagaliau drabužis gulėjo ant grindų. Nemaloniai pasimuisčiau ir laukiau jo tolimesnių veiksmų. Jo ranka švelniai paglostė mano žandą ir užkišo nepaklusnią plaukų sruogą už mano ausies. Jis atsiduso.
-Kaip aš norėčiau,kad tu būtum mano,- jo žodžiai privertė mane sustabdyti kvėpavimą keletai sekundžių.
-Bet aš žinau,kad to niekada nebus,- jaučiau kaip nusivilimo banga perėjo per mane ir tada sukrebždėjus lovai,vaikinas atsistojo. Jaučiau kaip jis prieina prie manęs ir jam pasilenkus,pajaučiau menką pakštelėjimą į kaktą.
Jam išėjus iš kambario,atsimerkiau ir negalėjau sustabdyti šypsenos ant savo veido. Greit nusirengiau nepatogius džinsus ir palindus po antklode užsimerkiau. Kitam kambary dar vis galėjau girdėti neaiškius Michael ir Luke balsus,bet tai man neberūpėjo. Man rūpėjo tik tai viena,tai jo pasakyti žodžiai.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Trumpa dalis I know I am sorry,bet kitaip nemoku,ilgos dalys,tiesiog ne man :DDDDD net nežinau,kur realiai su šia isto knisuosi,lyg ir žinau pabaiga kokia bus,bet tada atrodo,kad jei ji tokia bus prireiks antro sezono,o aš to ir noriu ir nenoriu,ir aš niekoooo nežinauuu.
Dalis šiandien įkelta dėl to,kad pagaliau surinkom 2k vote ir beveik 18k peržiūrų ir dabartinį #8 rankingą pasiekėm,ačiū jums labai labai!
Vote&Comment
VOCÊ ESTÁ LENDO
Stepbrother ➡l.h.
Fanfic"Luke,bet mano mama ištekėjus už tavo tėčio." "Kokį ryšį tai turi su mumis?" *** Tai pirma istorija kuria apsiėmiau rimtai ir baigiau. Kai pradėjau ją rašyt nelabai ir nusimaniau daug apie rašymą,daug kartų buvau ją apleidus,bet po daug laiko,vi...