Stepbrother ➡l.h.

28. "Thank You for this evening"

Part 28.

Louise POV.

Garsi muzika skambėjo iš gretimo kambario,kuri nemaloniai dirgino mano ausis. Atsidusau ir toliau ieškojau spintoje sau tinkamos aprangos mano susitikimui su Raven. Po to kai viską sutvarkiau virtuvėje po maisto ruošimo,susitariau su Raven susitikti miestelio parke šeštą valandą vakaro. Jau buvo po penkių penkiolika,o kelias iki parko gan ne trumpas. Reikėjo paskubėti. 

Išsitraukiau iš spintos savo paprastus šviesiai mėlynus džinsus ir baltą laisvą maikutę. Užsidėjus išrinktus rūbus,nulėkiau į vonią. Susirišau savo nelabai ilgus plaukus į palaidą arklio uodegytę ir pasidažius blakstienas tušu,išlėkiau iš vonios. 

Luke kambary muzika buvo jau nutilus. Lėtais,bei neužtikrintais žingsniais prisiartinau prie vaikino kambario durų ir sustojau. Belsti? 

Giliai įkvėpiau ir neužtikrintai pakėliau dešinę ranką. Beveik mano kumščiui prilietus kietą medieną,išgirdau jo švelnų balsą.

-Lauksiu,iki,-  po šių žodžių jis nusijuokė ir sukrebždėjus lovai,supratau,kad jis atsistojo. Dar vis laikiau ranką prie medienos,bet po akimirkos ją nuleidau ir atsitraukiau nuo durų. Silpnai papurčiau galvą ir nulipau laiptais į pirmą aukštą. 

Nuėjus į koridorių apsioviau savo baltus sportbačius ir užsivilkau paltą. Visgi,jau artėjo žiema,mano mylimiausias metų sezonas. Artėja trys mano mėgstamiausios šventės. Kalėdos,Naujieji ir mano gimtadienis. Taip,man jau greit bus septyniolika.

Pagriebus namų raktus,išėjau iš namų. Išėjus iš namo kiemo,pasukau dešinėn ir pradėjau žingsniuot link parko. Oras buvo gan šiltas ir dangus buvo nusidažęs gražia violetine spalva. Vakaras buvo nepakartojamas. Giliai įkvėpiau gryno oro ir pasukiojau galvą į skirtingas puses. Iš dešinės mane supo vien tik dideli namai ir sodai,o iš kairės kelias ir mašinos. Nieko ypatingo.

Po dešimties minučių ėjimo pagaliau pamačiau ryškią parko pavadinimo iškabą. Atsidusau iš palengvėjimo ir užėjau į parką. Iš karto mintyse atgimė vaizdas apie Abby. Kai radau ją šioj vietoj. Prisiminiau viską: jos apibraižytą veidą,išsigandusias šokoladines akis ir jos gležną kūnelį gulintį ant žemės. Nuvijau šalin mintis ir atsisėdau ant suoliuko,prie kurio susitarėm su Raven susitikti. 

Prasėdėjus penkias pradėjau jaudintis,gal jis neateis? Gal jis tiesiog pajuokavo ir net nepriėmė visko rimtai? Žvilgtelėjau į laikrodį. Be penkių šešios. Na dar yra šiek tiek laiko.

Praėjus dar penkioms minutėms pradėjau neramiai krutint kojas. Jis tikrai mane išdūrė. Jau ruošiausi stotis ir eit namo,kai mane sustabdė dvi rankos ant mano akių. Išsigandus suspiegiau,bet išgirdus pažįstamą balsą,nusiraminau.

-Atspėk kas?- jis sušnabždėjo man į ausį. Karštas vaikino kvėpavimas man į kaklą,nusiuntė šiurpuliukus per mano odą. Nepastebimai nusipurčiau ir nusišypsojau.

 -Nežinau,gal mano tėtis?- nusijuokiau ir rankoms pasitraukus,prieš mane atsistojo rudų plaukų savininkas. Jo ilgos rankos apsivyniojo aplink mano liemenį ir buvau stipriai suspausta jo šiltame glėby. Nemaloniai pasimuisčiau. Tai buvo šiek tiek keista,mes juk net nebuvom pažįstami. Kodėl jis elgėsi lyg aš bučiau jo geriausia draugė? Nuvijau šias mintis šalin ir nerangiai apvyniojau savas rankas aplink jo liemenį.

-Sveika,- žaliakis pasisveikino su manim,atleidęs rankas nuo mano liemens. 

-Labas,-  nusišypsojau ir susikišau savo rankas į palto kišenes. Vaikinas linktelėjo galva į parko gilumą.

-Gal nori prasivaikščioti?,- palinksėjau galva ir jam pradėjus žingsniuot,pasekiau paskui. 

Kulniavom į parko gilumą tylėdami. Niekas nežinojo nuo ko pradėti pokalbį. Kas kart žvilgtelėdavau į vaikiną,kurio akyse matėsi panika ir susijaudinimas,bandydama sugalvoti pokalbį. Vaikinas staigiai pakėlė galvą viršun,nusišypsodamas,lyg būtų laimėjęs kokį apdovanojimą.

-Louise,kiek tau metų?- nusišypsojau. Maniau jis sugalvojo kažką nuostabaus paklausti,bet tai buvo tik šis menkniekis.

-Šešiolika,tau?- uždaviau tą patį klausimą. Jis atrodė šiek tiek vyresnis už mane.

-Aštuoniolika,- vaikinas šyptelėjo. Nustebau,jis vyresnis už mane dvejais metais?  

-Tikiuosi ne per daug klausiu....bet ar tas blondinas kuris stovėjo už tavęs ir siuntė man mirties žvilgsnius tavo vaikinas?- jo klausimas sutrikdė mane. Nemaloniai pasimuisčiau ir atsidusau. Nuo klausimo vis tiek neišsisuksiu.

-Jis mano įbrolis,- nusijuokiau,stengdamasi išvengti šio nemalonaus pokalbio.

-Oh,- vaikinas nusijuokė,prisijungdamas prie manęs.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Po ilgo pasivaikščiojimo po parką su Raven,man pavyko jį daug geriau pažinti. Sužinojau,kad jo mėgstamiausia spalva buvo žydra,jis turėjo du jaunesnius brolius ir vieną jo metų sesę. Taip pat man buvo papasakota kur jis mokosi ir ko siekia savo ateityje. 

Po šio sutikimo supratau,kad šis vaikinas nebuvo jau toks ir blogas. Jis buvo gražus,aukštas,protingas ir iškalbus. Ne toks kokius buvau sutikus anksčiau. 

Jau buvo po devynių dvidešimt,o tai reiškia,kad buvo laikas namo.

-Man jau laikas namo,- pasižiūrėjau į Raven. Jis linktelėjo toliau eidamas parko takeliu.

-Aš tave palydėsiu,- jam tai pasakius,kažkas sutirtėjo mano pilve ir aš šyptelėjau. 

-Gerai,- lėtai nužingsniavom link parko išėjimo ir patraukėm link mano namų. Saulė jau buvo nusileidus ir dangus buvo nušviestas mėnulio ir begalybe žvaigždžių. Tai buvo pasakiška. 

Mums beeinant pajaučiau šiltą ranką uždėtą ant mano pečių. Menkai šyptelėjau ir nieko nesakius toliau tęsiau eiti.

Po penkių minučių ėjimo pamačiau mūsų namą ir nusivylus atsidusau. Šis nuostabus vakaras greit pasibaigs. 

Priėjus prie mūsų namo durų jis patraukė savo ranką nuo mano pečių ir iškart juos pasiekė vakaro šaltis. Lėtai sugriebiau durų rankeną ir atsisukau į jį.

-Ačiū už šį vakarą,- nusišypsojau ir lėtai palenkiau rankeną.

-Ačiū tau,- vaikinas greit pasilenkė ir pabučiavo mano žandą. Jaučiau kaip raudonis išmuša mano žandus.

-Iki,- jis sumurmėjo.

-Iki,- greit linktelėjau ir atidarius duris,įžengiau į vidų. Greit jas užvėriau ir atsidusau.  Nusioviau batus ir nusivilkus paltą nuėjau į virtuvę. Greit užkandus nulėkiau į antrą aukštą ir sustojau prie savo durų. 

Ar turėčiau pašnekėt dėl visko su Luke? Papurčiau galvą. Taip. Aš turiu. Turiu jam viską paaiškint. Tyliai pajudėjau link jo durų ir kai jau ruošiausi pabelsti į jo duris,aimana mane sustabdė.

-Luke,o dieve,- merginos balsas buvo garsus ir aiškus.

Ir tada aš pajaučiau,kaip mano širdis susitraukia,o ašaros pradeda kauptis mano akyse.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Štai ir aš su savo dalimi ir man atrodo jūs norit užmušti už tai ką parašiau :D Noriu pasakyti,tie kurie turit istoriją savo library tai pasirenkit tam,kad ši istorija bus editinamą rytoj nuo pat pirmos dalies. Teksto nekeisiu,tiesiog pakeisiu dialogų pradžią,iš tų kabučių """"" į brukšniuus - - - - - kaip priklausooo Lietuvių kalboje.

P.S. sukūriau naują 'knygą' "Ką Aš Manau Apie Tavo Istorijas"  tai jeigu rašote istorijas ir norite kritikos bei pagyrų,ši knyga būtų kaip tik jums! Daugiau informacijos rasite ten :)

P.P.S. GIRLS TALK BOYS OFFICIALY FUCKED ME UP K BYE

Su meile, _goneforever