Stepbrother ➡l.h.

31. "Get ready,we'll play truth or dare"

Part 31.

Louise POV.

Šeštadienis. Tai turėtų būti pati ramiausia diena pasaulyje. Didžiajai daliai žmonių nereikia į darbą. Mokiniams į mokyklą. Atsikėlus iš lovos gera žinoti,kad šiandienai nėra jokių pareigų.Tėvai gali leisti laiką kartu su šeima arba skirti šį brangų laiką sau. Paaugliai eina susitikti su savo draugais. Viskas šioje dienoje turi būti nuostabu. Oras,nuotaikos. Gali ramiai pasidaryti sau sveikų pusryčių,pietauti su savo mylimuoju. Arba tiesiog išvesti savo numylėtą šuniuką ar kačiuką į lauką pasivaiksčiojimui. Ši diena gali atrodyti nuostabi visiems,bet tikrai ne man.

Lėtai atmerkus akis apsižiūrėjau aplink svetimą kambarį. Norėjau jau šoktelt iš lovos,bet to padaryti man neleido rankos,kurios buvo stipriai apsvyniotos aplink mane. Pradėjau spiegti ir muistytis. Po kiek laiko pajaučiau kaip rankos yra nuimamos nuo manęs. Greit pašokau ant kojų ir atsisukau į žmogų,kuris visą laiką buvo už manęs. Ten gulėjo visiškai pasimetęs blondinas,kuris savo apsimiegojusiomis akimis stebėjo mane. Suraukiau antakius,ką jis čia veikė?

Vaikino akys pradėjo lėtai keliauti žemyn mano kūnu ir jam nežymiai lyžtelėjus savo lūpas,sučiaupiau savas,ką jis daro? Pajautus šaltą vėjo gūsį paliečiant mano kojas,lėtai palenkiau galvą žemyn. Greit rankomis stengiausi užsidengti savo nuogas kojas,bet nieko nesigavo. Vaikino lūpos lėtai pakilo,sudarydamos menką šypseną,bet nedelsiant ta šypsena pavirto garsiu juoku. Jaučiau kaip mano žandus išmuša raudonis.

Greit susiradus ant grindų besivoliojančiuosius mėlynos spalvos džinsus,užsitempiau juos ant savo apnuogintų kojų. Atsisukau į dar vis besijuokiantį blondiną ir susiraukiau. Užmerkiau akis ir stengiausi prisiminti praeitos dienos įvykius. Nežinau kodėl,bet viskas buvo lyg per rūką. Susikoncentravau ties vakarykšte diena ir staiga,prieš mane išdygo visi prisiminai iš praeitos dienos.

Prisiminiau Michael.Luke ir manęs uždarymą kambary. Prisiminiau kas atsitiko tarp mūsų. Prisiminiau kaip Michael mus užklupo,mano pabėgimą iš jo namų. Pro mintis ir prabėgo vakaro prisiminimai. Kai pasiklydau tose gatvėse ir skambutį Luke. Prisiminiau viską. Ypač tuos žodžius,kurie vis negalėjo nustoti skambėti mano galvoj. Kaip aš norėčiau,kad tu būtum mano. Tada tyla stojo mano galvoje. Bet aš žinau,kad to niekada nebus. Ir štai šie žodžiai kurie skaudino labiausiai. Ir tai buvo kvailiausia. Kodėl šie žodžiai mane skaudino? Nuo pat pradžių žinojau,kad tarp mūsų nieko neįvyks,mes neskirti vienas kitam. Tiesiog neskirti. Ką apie tai pagalvotų tėvai? 

Papurčiau galvą ir pagaliau atmerkus akis,buvau sutikta tų skaidrių mėlynų akių,kurių dabar nė nenorėjau matyti. Pasitaisius šiek tiek susiglamžiusią baltą maikutę ir apsisukus,išėjau iš miegamojo. Nukeliavau ilgu koridoriumi. Mane supo gražios biežinės spalvos sienos,ant kurių buvo sukabintos Michael šeimos nuotraukos. Minutėlei stabtelėjau ir žvilgtelėjau į jas. Didžiojoj daly nuotraukų buvo Michael. Kiekvienoje nuotraukoje jis šypsojosi pačia plačiausia šypsena kurią man teko kadanors matyti. Jis buvo toks laimingas,toks,kokia aš tik ir norėčiau būti. 

Menkai šyptelėjau ir toliau tęsiau eiti per minkštą kilimą. Priėjus virtuvės duris mano šnerves pasiekė malonus kavos aromatas. Lengvai stumtelėjus šviesaus medžio duris,užėjau į baltą virtuvę. Apsižiūrėjau aplink ir buvau sutikta pažįstamų žalių plaukų kuokšto.  Vaikinas buvo atsisukęs į mane nugara,nė nenutuokdamos apie mano buvimą čia. Žaliakiui nepastebėjus tyliai atsisėdau prie balto apvalaus stalo ir uždėjus alkūnes ant jo,stebėjau jį. 

Žaliakiui užpilus paskutinį kavos puodelį vandeniu ir jį išmaišius,jis atsisuko mano kryptin. Jis šiek tiek krūptelėjo,nesitikėjęs čia manęs išvysti. Jam tyliai pasisveikinus nežymiai linktelėjau. Vaikinui padėjus šiltą kavos puodelį prieš mane,padėkojau ir siurbtelėjau karšto skysčio. Suraukiau antakius ir atitraukiau lūpas tolyn nuo puodelio,padėdama jį atgal ant stalo paviršiaus,leisdama skysčiui šiek tiek atvėsti. 

Žaliaplaukis vaikinas padarė tą patį ir susiraukęs,žvilgtelėjo į mane. Jo akys skenavo mano veidą,lyg ieškodamos kokios nors svarbios informacijos apie mane. Jis atsiduso ir pravėrus burną tyliai prabilo:

-Kas vyksta tarp tavęs ir Luke?- jo balsas dar vis buvo užkimęs nuo ilgo stygų nenaudojimo. Sučiaupiau lūpas. Žinojau,kad šis klausimas vis tiek buvo neišvengiamas.

-Nieko,- sumurmėjau. Žinojau,kad meluoju. Tarp mūsų kažkas  vyksta. Tik aš dar nespėjau suprasti kas. Ir turbūt niekada to nesuprasiu. Vaikinas pradėjo murmėti kažką sau po nosiai ir užsigėrus karšto skysčio,pakėlė akis į mane. Stengiausi nežiūrėti į jo akis,nes žinojau,kad jos buvo pilnos neapykantos man. Aš žinojau,kad jis pyksta ant manęs. Tik nežinojau dėl ko,ar dėl to,kad jam nesakiau kas vyksta,ar dėl to,kad aš bučiavausi su savo įbroliu?

Mano mintis pertraukė atsidarančios virtuvės durys. Mano akys nukeliavo link jų ir sutiko susivėlusį blondiną. Jis,kaip visada,buvo apsirengęs taip pat. Juodi aptempti džinsai,juodi sportbačiai ir šviesi maikutė. Pagražint jo drabužių pasirinkimą,jam padėjo juodas auskaras lūpose,ant maikės apykaklės kabantys juodi nuo saulės akiniai ir kol kas,dar rankose laikoma kepurė.

Jis pasižiūrėjo į mane ir linktelėjo koridorio pusėn,lyg parodydamas,kad turiu ruoštis.

-Važiuojam,Louise,- jo balsas buvo žemas,įsakantis. Linktelėjau ir nusiuntus paskutinį žvilgsnį į Michael,atsistojau nuo kėdės ir nuėjau į koridorių. Užsisioviau savo batus ir užsivilkau paltą ant savo smulkaus kūno. Palaukus porą minučių,iš virtuvės išėjo besišnekučiuojantys vaikinai. Luke užsivilkus savąjį paltą,atsisveikinome su Michael ir įsėdę į mašiną nurūkome namo.

~~~~~~~~

Šiuo metu tvarkiausi kambarį,nes sulaukus svečių,nenorėjau,kad jie pamatytų tokią betvarkę. Susitarėm su Abby surenkti šiokį tokį draugų vakarą. Ji sakė pakvies visus mūsų draugus ir būtinai atsineš alkoholio. Jai buvo tik penkiolika,bet ji jau elgėsi kaip visai suaugus. Ir kas mane labiausiai joje žavėjo,jai visiškai nerūpėjo ką apie ją mano aplinkiniai. Ji buvo tikra drąsuolė ir tas man labai patiko. Mes buvome visiškai skirtingos,bet tai mūsų nesustabdė tapti geriausiomis draugėmis.

Sudėjus paskutinį drabužį į spintą,pasigirdo skambutis į duris. Nusišypsojau ir nulipus laiptais į pirmą aukštą,nubėgau prie durų. Plačiai pravėrus duris,mane pasitiko Abby,Calum,Michael,Ashton ir....... Raven?

Mano šypsena trumpam dingo,bet ją greit pakeitė nuostabos kupinas veidas. Kaip jis sužinojo apie šį vakarą? Juk Abby neturėjo jo numerio. Papurčiau galvą ir įleidus visus pakviestuosius,nusivedžiau visus į svetainę. 

-Pakviesk Luke,- Abby mirktelėjo ir priėjus prie Calum su maišiukais rankose,pradėjo traukti vieną po kito butelius alkoholio. Linktelėjau ir užlipus į antrą aukštą,pasibeldžiau į jo duris. Išgirdus jo tylų 'užeikit' pravėriau juodas duris. Jo akys nukrypo link manęs,jo lūpose pasirodė menka šypsena. Kiek nerangiai pasimuisčiau ir pagaliau prabilau:

-Gal norėtum prisijungti prie mūsų apačioj? Ten yra Michael,- šiek tiek keistai šyptelėjau ir tada prisiminus,kad jis susibendravo ir su Calum,pridūriau:

-Ir Calum,- kurį laiką kambarį užliejo tyla,pranešdama ,kad vaikinas galvoja. Po kurio laiko jis lėtai linktelėjo ir man išėjus pro duris,jis atsistojo ir išsekė mane paskui.

Nusileidus žemyn,visi jau buvo susėdę rateliu ant grindų,alkoholis vidury rato. Atsisukus į Luke mačiau kaip jo akys piktai žiūrėjo į kažką. Pasekus jo žvilgsniu,mano akys sutiko Raven. Atsidusau ir sugriebus Luke ranką,pasisodinau jį šalia manęs. Man iš dešinės sėdėjo Michael,o jam iš kairės-Calum. 

Abby suplojo rankomis ir šyptelėjo.

-Visi pasiruoškit,mes žaisim tiesą drąsą,- jos balsas nuskambėjo per didelę svetainę,priversdamas visus joje buvusius,sušukti.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Ši dalis gavosi ilgesnė,yeyyyyyyyy

Vote&Comment